Iš emigracijos – į naujų verslų kūrimo verpetą

Jau greitai Gargžduose duris  atversianti kavinukė, riešutynas Agluonėnuose ir jaukių svečių namų  idėja – visa tai Astos Marcinkevičos ir jos sutuoktinio Ivo „ kūdikiai",  augantys drauge su dviem jų dukromis. Po 15 Airijoje praleistų metų  pora visgi nusprendė grįžti į Lietuvą ir nesudvejojo dėl minties namus  ir verslą kurti ten, kur tempai lėtesni, tačiau pakanka erdvės net  drąsiausiems sumanymams.

Grįžimas kėlė nuostabą
 

 „Nebebuvo noro suktis tame  nesibaigiančiame voverės rate“, – taip gyvenimo posūkio priežastį  įvardija Asta. Ji neslepia, kad šeimos apsisprendimas sugrįžti ne vieną  pažįstamą privertė iš nuostabos kraipyti galvas, nes tiek moteris, tiek  jos vyras Airijoje turėjo įkūrę sėkmingai veikiančius verslus. Asta  šypsosi: papildomu impulsu pokyčiams galbūt tapo ir antros dukters  gimimas – įvykis, privertęs vėl pamąstyti apie tai, kur toliau nukreipti  savo energiją.
 

Airijoje lietuvė su savo drauge vadovavo  nuosavai kavinukei, o Ivo buvo įsteigęs sodininkystes paslaugas  teikiančią įmonę. Abu prisipažįsta pradėję „nuo nulio“, nė vienas  neturėjo išsilavinimo verslo ar vadybos srityje. Abu svečioje šalyje  patys domėjosi visomis sąlygomis, skolinosi pinigų pradžiai ir triūsė  nenuilsdami, be atostogų ir dažnai aukodami laisvadienius tol, kol  verslai sustiprėjo.
 

Nors grįžusi į Lietuvą Asta ir svarstė  apie galimybę dirbti samdoma darbuotoja, nuėjusi į porą pokalbių visgi  šios minties atsisakė. „Vienur buvau nemaloniai nustebinta, mano akimis,  arogantiško požiūrio į potencialų darbuotoją, kitu atveju supratau, kad  siūlomo atlyginimo paprasčiausiai nepakaks šeimos poreikiams, nors  darbas ir būtų buvęs artimas širdžiai“, – atvirai sako Asta.

Apsilankė „Be involved“ seminare
 

Pora ėmė austi nuosavo verslo planus.  Įsigytoje močiutės sodyboje kilo mintis įrengti svečių namus su  paslaugomis ir pramogomis vaikams bei visai šeimai, tačiau net parašius  verslo planą bei gavus paskolą lengvatinėmis sąlygomis paaiškėjo, kad  teks apsišarvuoti kantrybe – procesas užtruks.
 

Tuomet dalį energijos nukreipė kitur –  užveisė 1 ha ploto riešutyną, ėmė generuoti mažos kavinukės idėją,  ieškojo naujų žinių, kurias galėtų panaudoti versle. Jų sėmėsi ir  tarptautinio projekto „Pasiruošęs verslui!" organizuotame „Be involved“  seminare Jelgavoje, į kurį vyko drauge su Klaipėdos mokslo ir  technologijų parko atstovais. „Pats esu latvis, tad buvo nuoširdžiai  įdomu pasiklausyti savo tautiečių sėkmės istorijų, įsitikinti, kad  žmonės sugeba nepalūžti net ir užgriuvus nesėkmėms versle, ieško  sprendimų“, – kalbėjo Ivo.
 

Poros įsitikinimu, dalintis savo  idėjomis, palyginti savąją istoriją su kitų patirtimis, gauti  konstruktyvios kritikos, įkvėpimo – verslui tai gyvybiškai svarbu:  „Sukaupus tam tikros patirties gali pradėti atrodyti, kad viską jau  puikiai žinai, tačiau stokodamas atvirumo, noro pažinti ir mokytis naujų  dalykų rizikuoji sustoti vietoje, praleisti pro akis išties reikšmingus  dalykus. Suprantame, kad svarbu neužsibūti komforto zonoje ir  stengiamės nuolat judėti į priekį“.
 

Įvairiapusį požiūrį Asta stengiasi  išlaikyti ir ruošdamasi kavinukės „Amam“ atidarymui Gargždų miesto  centre. „Man labai svarbu „perleisti per save“ naują verslą – tik viską  galutinai sustygavusi ateityje galbūt galėsiu tam tikras pareigas  patikėti ir kitiems žmonėms. Visgi vien virti skanią kavą ar vaišinti  pyragėliais svečius – man to per maža. Esu baigusi žurnalistikos  studijas ir nors gyvenimo su šia profesija nesusiejau, bendravimas su  kitais žmonėmis, jo kokybė man yra labai svarbūs dalykai. Tikiuosi, kad  pavyks sukurti daugiau nei kavinę – erdvę, kurioje mobilieji telefonai  bus padėti į šoną, kur nestigs įdomių pokalbių, kur ilgainiui galbūt  išsivystys ir socialinis verslas“, – dalijosi savo vizija Asta.

Galimybių – daugiau nei manome
 

Ar egzistuoja verslumo „genas“, ar visgi  jo išmokstama? Pora neturi vieno atsakymo, mat aplinkoje nestinga  verslu užsiimančių artimųjų – gyvų pavyzdžių, liudijančių apie tokio  pasirinkimo pliusus ir minusus. Ne mažiau  iškalbingos ir pažįstamų  istorijos, kai tariamai saugus užutėkis biure išmainomas į nuosavo  verslo riziką, kai tenka stačia galva nerti į visiškai naują sritį ir  įgyti naujų kompetencijų. „Nekalbu apie situacijas, kai kažkieno jau  sukurtas verslas pateikiamas „ant lėkštutės“. Kitu atveju tenka tiesiog  pasiraitoti rankoves, išdrįsti imtis dalykų, kurie kartais atrodo  beprotiškai sudėtingi. Visgi kažkaip įveiki tas kliūtis ir – žiūrėk –  jau kitus kone galėtum pakonsultuoti!”, – juokiasi Asta.
 

Nors neslepia, kad minant kai kurių  įstaigų slenksčius teko patirti sustabarėjusio požiūrio apraiškų, pora  stengiasi neinvestuoti savo energijos į tai, kas negatyvu. Verčiau  neslėpdami nuoširdaus dėkingumo kalba apie tuos, kurie juos palaikė ir  drąsino – teigia sulaukę įvairių organizacijų pagalbos, būta ne vieną  valandą trukusių konsultacijų verslo klausimais „gyvai“ ir internetu,  prigludus prie kompiuterio ekrano.
 

„Itin svarbu sau pačiam neuždėti štampo,  jog gyvenime turi ribotus pasirinkimus. Viskas yra įmanoma ir  įveikiama, jei tik turi gerą idėją ir ryžto paversti ją tikrove. Galbūt  patys ne visuomet suvokiame, kad turime išties puikias sąlygas kurti  tokią ateitį, kokios norime“, – kalba verslininkai.

Straipsnis parengtas projekto „Pasiruošęs verslui!" (LLI-143 Ready  for Business/ ReforB ) rėmuose, kurį finansuoja 2014–2020 m. Interreg  V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa. Projekto trukmė: nuo 2017-05-01 iki 2019-04-30. 

Šaltinis: Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.