Profesinės mokyklos šiemet daugiausia ruoš inžinerijos ir inžinerinių profesijų specialistus

Bendrąjį priėmimą į profesines mokyklas šiemet planavus pagal darbo rinkos poreikius, daugėjo besirenkančių inžinerines ir kitas  pramonei reikalingas profesijas, padidinta vietų į informacinio ryšio ir  technologijų bei gamybos ir perdirbimo sritis. Tai rodo ŠMM susitikime su profesinių mokyklų vadovais pristatyti 2018 m. bendrojo  priėmimo į profesines mokyklas rezultatai.

„Labai  svarbus šių metų priėmimo rezultatas – didėja profesinio mokymo  atitiktis darbo rinkos poreikiams. Tai itin reikšmingas žingsnis  sektoriuje, tiesiogiai atspindint darbdavių poreikius, – sako švietimo  ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas. – Jau bemaž neliko  disproporcijų, kai buvo ruošiamas mažiau paklausių sričių specialistų  perteklius, o didelės paklausos sričių – per mažai. Tokiu būdu  potencialiai didėjant būsimų absolventų įsidarbinimo galimybėms ir  įsidarbinimo būtent pagal suteiktą profesiją tikimybei, tai vertiname  kaip sėkmingą šio sektoriaus skaidrėjimą ir profesiniam mokymui skiriamų  lėšų panaudojimo efektyvumo didėjimą.”

Į profesinio mokymo įstaigas šiemet priimti 17 157 asmenys, bemaž 1600  mažiau ne pernai. Šiemet priėmime daugiausia vietų skirta Inžinerijos ir  inžinerinių profesijų sričiai (4 287), paslaugų asmenims (3 324),  verslo ir administravimo (2 752). Stipriai padidintas vietų skaičius  informacinio ryšio ir technologijų bei gamybos ir perdirbimo švietimo  srityse. Šios sritys buvo ir tarp populiariausių moksleivių pasirinkimų.

Palyginus su pernai, nesumažėjo informacinių technologijų,  architektūros ir statybos, sveikatos priežiūros sričių programų  populiarumas, o, pvz., žemės ūkio ir menų srities programas pasirinko  netgi daugiau asmenų nei praėjusiais metais.

Tarp priimtųjų daugiausia asmenų (8 614) įgijusiųjų vidurinį  išsilavinimą, 5 901 asmenys – įgiję pagrindinį išsilavinimą ir 1 357  teturi pradinį išsilavinimą. Šiemet sumažėjo stojusiųjų, jau įgijusių  aukštąjį išsilavinimą: 828 asmenys, baigę universitetus, 457 asmenys,  baigę kolegijas.

Šiemet daugiau asmenų nei pernai siekusių pirmosios kvalifikacijos – 13  860 arba 81 proc. visų stojusių (2017 m. – 14 733 arba 79 proc.),  antros kvalifikacijos siekė 3 297 arba 19 proc.

Daugiausia asmenų priimta Kauno – 5 357 (2017 m. – 5 216), Vilniaus – 3  988 (2017 m. – 4 344) ir Klaipėdos – 1 695 (2017 m. – 1 996)  apskrityse. Lyginant su 2017 metais, visose apskrityse priimtųjų  skaičius sumažėjo, išskyrus Kauno apskritį, kur mokytis profesinio  mokymo įstaigose priimta daugiau.

Daugumoje mokyklų priimtų asmenų ir vykdomų programų skaičius mažėjo  dėl bendro stojusiųjų skaičiaus mažėjimo. Daugiausia šiemet priėmė  Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras – 1 549 asmenis (2017 m. – 1  428), Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras, su kuriuo 2018 m.  sutartis sudarė 1 012 asmenų (2017 m. 888), Vilniaus automechanikos ir  verslo mokykla, 2018 m. priėmusi 535 asmenis (2017m. – 387). Šiose  mokymo įstaigose galime matyti ryškų stojančiųjų asmenų skaičiaus  didėjimą.

Reikšmingai mažiau nei praėjusiais metais mokinių priimta Ukmergės  technologijų ir verslo mokykloje (pernai – 370, o šiais metais – 268  mokinių); Smalininkuose ir Tauragėje veikiančiose mokyklose, atitinkamai  131 ir 98 bei 119 ir 86 mokiniai. Druskininkų amatų mokykla šiais  metais sulaukė vos 4 pretendentų.

Šiemetinis  priėmimas įvyko į 780 profesinio mokymo programas (2017 m. –  773). Bendrajame priėmime dalyvavo 72 valstybines profesinio mokymo  įstaigos, taip pat dvi privačios mokyklos, kurioms skiriama valstybės  finansuojamų vietų.

Išsamią informaciją apie 2018 m. priėmimą į profesinio mokymo įstaigas galima rasti čia.

Šaltinis: ŠMM.