Prancūzijos patirtis Panevėžio regiono žemės ūkio ir maisto pramonei

Prancūziją su Panevėžio regionu sieja strateginė žemės ūkio ir maisto pramonės svarba. Prancūzija yra viena sėkmingiausiai žemės ūkį vystančių šalių visame pasaulyje. Panevėžio regionas mūsų šalies mastu taip pat yra vienas labiausiai lyderiaujančių regionų žemės ūkio srityje. Regione šiuo metu yra registruota virš 10900 įvairaus dydžio ūkių, veikia beveik 100 maisto ir gėrimų gamybos įmonių. Šiuose sektoriuose dirba apie 40 procentų visų regiono darbuotojų. Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė regiono potencialą taip pat įžvelgia galimybėje kurti glaudesnius ryšius tarp žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių, su kuriais išsamiau supažindino į Panevėžį atvykusią Prancūzijos atstovų delegaciją.

Panevėžys jau antrus metus iš eilės sulaukia Prancūzijos atstovų dėmesio. Šiais metais delegaciją sudarė Marie-Christine Le Gal, Žemės ūkio ir maisto pramonės atašė Centrinės ir Rytų Europos regionui, Pascale Labrousse, Prancūzijos Žemės ūkio ir maisto pramonės ministerijos atstovė, kuruojanti žemės ūkio profesinio rengimo klausimus, bei Prancūzijos ambasados Vilniuje atstovai Aurelija Smaliukienė ir Thomas Alcaraz. Delegacija į Panevėžį atvyko pasidalinti gerosiomis patirtimis siekiant kurti krizėms atsparią žemės ūkio ir maisto pramonės ekosistemą.

Apskritojo stalo diskusijoje su svečiais iš užsienio dalyvavo ir Panevėžio regiono žemės ūkio ir maisto pramonės įmonės. Aptartos vyraujančios sektoriaus tendencijos bei aktualijos: auganti ekologinės produkcijos paklausa, produktų ženklinimo svarba, karantinas paskatinęs žmones net tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje dažniau gaminti namuose ir naudoti sezonines daržoves. Abi šalys siekia užtikrinti kokybišką maitinimą švietimo ir ugdymo įstaigose. Prancūzijos atstovai siekia, kad mokyklose ir restoranuose bent 20 proc. visų produktų būtų ekologiški, atkeliautų iš vietinių ūkių, o bent 50 proc. produktų atitiktų aukščiausius reikalavimus. Svečiai žavėjosi sėkminga Panevėžio rajono iniciatyva švietimo įstaigoms tiekti pieno produktus teigdami, kad pasinaudojant gerąja patirtimi tokią iniciatyvą būtų galima sėkmingiau taikyti ir Prancūzijos įstaigose.

Verslas prisitaikė prie pandemijos padarinių

Prancūzija yra penkta didžiausia maisto produktų eksportuotoja pasaulyje, taigi pasaulinė COVID-19 pandemija šalies žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriui turėjo itin didelę įtaką. Ji nebuvo vien tik neigiama – daliai verslų per pandemiją pavyko atrasti naujų rinkos galimybių.

„Pandemija Prancūzijoje paveikė gamybos įmones, dėl nedirbančių restoranų teko sumažinti tam tikrų maisto produktų gamybos apimtis. Pandemijos metu pasikeitė ir gyventojų valgymo įpročiai. Žmonės pradėjo daugiau gaminti, naudoti daugiau ekologiškų produktų“, – pasakojo Prancūzijos delegacijos atstovė Marie-Christine Le Gal.

Sigitas Gailiūnas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, pasidžiaugė, kad Panevėžio regiono įmonės ir pandemijos išbandymo laikotarpiu su valstybės pagalba sėkmingai veikė ir net rado būdų, kaip pandemijos iššūkius pakeisti galimybėmis verslui auginti.

Darius Rimkevičius, įmonės „Joalda“ vadovas, pažymėjo, kad Šiaurės Lietuva yra ne tik žemdirbių kraštas, bet sėkmingai puoselėja ir aludarystės tradicijas. Pats D. Rimkevičius yra ketvirtos aludarių kartos atstovas.

„Nors pandemija stipriai paveikė mūsų įmonės darbą, tačiau tai padėjo atrasti ir naujų rinkos galimybių,“ – kalbėjo aludaris. Įprastai savo produkcija prekiavusi mugių, švenčių ir kitų renginių metu, per pandemiją įmonė turėjo ieškoti naujų būdų pasiekti klientus. Tai paskatino užmegzti bendradarbiavimą su prekybos centrų tinklais, pradėti jiems tiekti produkciją.

Miglė Gruzdenė, prekybos centro ir restorano „Vasaris“ direktorė, pandemijos laikotarpiu taip pat ieškojo būdų, kaip padidinti pardavimus. Iki šiol prekes pardavinėjusi tik fizinėje parduotuvėje, karantino laikotarpiu ji sėkmingai prekybą perkėlė į elektroninę erdvę ir iki šiol siūlomomis prekėmis sėkmingai prekiauja tiek fizinėje, tiek elektroninėje parduotuvėse.

Bendradarbiavimo galimybės ir verslui, ir švietimui 

Diskusijos metu akcentuota būtinybė stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Prancūzijos stiprinant žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių atsparumą. Tą galėtų padėti padaryti aktyvesni gerosios patirties mainai, glaudesni prekybiniai ryšiai. Prancūzijos delegacijos atstovai pasidalijo patarimais, kuriais eksportuodami galėtų pasinaudoti Lietuvos ūkio ir pramonės atstovai.

Lietuviška produkcija galėtų išsiskirti pasaulinėje rinkoje, jeigu būtų ekologiška, turėtų unikalumo. Panevėžio regione įžvelgiamas didelis potencialas vystyti ne tik tradicines, bet ir alternatyvias žemės ūkio kryptis, tokias kaip alpakų auginimas, bitininkystės ūkiai ar sraigių auginimas. Prancūzijos atstovai pažymėjo, kad yra susidomėję bendradarbiavimu su Baltijos šalimis, jie siektų įsivežti lietuviškos produkcijos į Prancūzijos rinką. Šiuo klausimu Panevėžio regiono verslo įmonėms yra visuomet pasiruošę padėti Prancūzijos-Lietuvos prekybos rūmų atstovais, galintys suteikti praktinės informacijos, nukreipti į potencialų partnerių Prancūzijoje duomenų bazes ir kt.

Lankydamiesi Panevėžyje, Prancūzijos atstovai nepraleido progos artimiau susipažinti ir su pačiu miestu, čia veikiančiomis įmonėmis ir švietimo įstaigomis. Vizito metu delegacija lankėsi Prancūzijos kapitalo įmonėje „Roquette Amilina“, kur iš arčiau susipažino biorafinavimo procesais, įmonėje taikomomis inovacijomis ir Panevėžio regiono teikiamais privalumais maisto pramonės įmonėms.

Delegacijos atstovai taip pat domėjosi regiono švietimo įstaigomis – lankėsi Panevėžio profesinio rengimo centre, kur susipažino su Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio padalinio atstovais. Aptarti darbuotojų žemės ūkio sektoriui rengimo procesai, mokinių ir mokytojų mainų tarp Prancūzijos ir Panevėžio regiono profesinio rengimo įstaigų galimybės.

„Džiaugiamės, kad pernai užsimezgęs bendradarbiavimas su Prancūzijos ambasada Vilniuje sėkmingai tęsiasi ir šiemet vėl sulaukėme svečių iš Prancūzijos. Tokie susitikimai yra ne tik paskata praplėsti akiratį, perimti gerąsias inovacijų plėtros, verslo atsparumo didinimo ir kitų sričių praktikas, bet ir puikus būdas užmegzti glaudesnius ryšius tolesniems bendriems projektams, – sako Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė. – Tikimės, kad Panevėžio verslai gautomis žiniomis, užmegztomis pažintimis sėkmingai pasinaudosi ir tai ilgainiui padės jiems užtikrinti plėtrą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.“

Šaltinis: Panevėžio plėtros agentūra