Pramonės robotizacija įsibėgėja, bet grėsmės darbuotojams vis dar nekelia

„Europos Sąjungos transporto priemonių ir įrangos gamybos sektoriuje 2010-2016 m. gamybos apimtys išaugo 20 proc., tačiau darbuotojų skaičius padidėjo tik 6 procentais. Tai reiškia, kad vis daugiau gamybos perleidžiama robotams, tačiau skaičiai vis dar nėra tokie drastiški, kad galima būtų teigti, jog robotizacija kelia grėsmę darbuotojams“, – sako Lietuvos inovacijų centro ekspertas Aleksandr Izgorodin. Pasak jo, robotizacijos tendencijos ES inžinerinėje pramonėje akivaizdžiai stiprėja. Pavyzdžiui, kompiuterių ir elektronikos gamybos sektoriuje Europos Sąjungoje 2010-2016 m. gamybos apimtys išaugo 14 proc., o darbuotojų skaičius padidėjo tik 1,3 proc. Panašų dėsningumą galima įžvelgti ir ES metalo gaminių gamybos sektoriuje, kur 2010-2016 m. gamybos apimtys išaugo 8 proc., o darbuotojų skaičius sumažėjo 1 proc. Vis dėlto, kaip pastebi ekspertas, ilgainiui gamybos optimizavimo tendencijos ES pramonėje, taip pat ir inžinerinėje pramonėje, tik dar labiau stiprės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sėkmingai robotizacijai prireiks daugiau kvalifikuotos darbo jėgos, vadinasi, gali augti kvalifikuotų darbuotojų poreikis. Kalbant apie Lietuvos verslo perspektyvas augant robotizacijos tendencijoms Europoje, Lietuvos verslui reikia mažinti priklausomybę nuo kontraktinės gamybos (ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje dėl kylančių atlyginimų brangsta gamyba), pereiti prie savo produkcijos gamybos ir eksporto, taip pat nuolat didinti produktyvumą. „Priešingu atveju rizikuojama netekti eksporto rinkų“, – pastebi A. Izgorodin.