Pradeda materializuotis Lietuvos ambicijos dirbtinio intelekto srityje

Dirbtiniam intelektui (DI) tampant pagrindiniu technologijų pasaulio objektu, vis daugiau valstybių bando pakreipti savo šalies mokslininkus, verslininkus, inovatorius ir išradėjus judėti šia kryptimi, nes būtent čia slypi vienas didžiausių šiuolaikinės ekonomikos augimo potencialų. Lietuva – ne išimtis. Mūsų šalies specialistai ne tik plėtoja įvairias DI technologijas ar buriasi į asociacijas, bet ir mezga santykius su pažangiausiomis institucijomis Europoje bendriems projektams įgyvendinti.

Neatsiejama ekonomikos dalis

DI pamažu perima vis daugiau mechaninių funkcijų verslo ir pramonės sektoriuje, kur gali saugiau, greičiau ir kokybiškiau nei žmogus atlikti tam tikras užduotis. Tendencijai plintant, nemažai žmonių baiminasi, kad ilgainiui DI gali juos pakeisti darbo vietoje. Nors negalima teigti, kad tokie nuogąstavimai neturi pagrindo, DI panaudojimas tapo toks platus, kad gyvenimas be jo darosi sunkiai suvokiamas.

DI itin plačiai taikomas bankų sektoriuje, kur šia technologija paremtos saugumo sistemos seka, ar tarp atliekamų transakcijų nėra neįprastų procesų, signalizuojančių apie galimus sukčiavimo atvejus. DI taip pat naudojamas veidų, akių rainelių ar kitokių biometrinių duomenų atpažinimo sistemose. Kompiuterinių žaidimų industrija – taip pat puiki dirva plėsti DI taikymo galimybes. Šiuo metu žaidimų, ypač vizualinio turinio, kūrėjams nebereikia nuo nulio kurti visos žaidimo aplinkos – ją, įvedus kelias užuominas, sukuria DI, taip iš esmės pagreitindamas žaidimų kūrimo procesą.

Be to, DI technologijos vis dažniau perkeliamos ir į sunkiosios pramonės sektorius. Čia savamokslei programai deleguojamos ne tik stebėjimo bei pranešimo apie pavojus ar kitus neatitikimus funkcijos, bet ir perleidžiamos kai kurios mechaninės, fizinės užduotys, ypač jei pastarosios kelia pavojų žmonių sveikatai. Tikėtina, kad ateityje DI technologijomis paremti sprendimai atliks visus tokio pobūdžio darbus.

Naudojasi dauguma

Visgi, kalbėti apie DI pritaikymą vien tik verslo ar gamybos procesams optimizuoti, būtų netikslu. Nors daugumai DI asocijuojasi su kasdienybėje retai sutinkamais robotais arba kitais sudėtingais technologiniais sprendimais, iš tiesų, DI naudojamės kur kas dažniau nei įsivaizduojame.

Pavyzdžiui, personalizuoti prekių ar paslaugų pasiūlymai internetinėse parduotuvėse, kai remiantis ankstesnių apsilankymų svetainėje ar naršymo internete istorija atrenkamos galimai aktualios rekomendacijos – taip pat DI darbas. Itin plačiai DI naudojamas ir visose socialinių tinklų platformose, parenkant mums aktualų turinį, galimus kontaktus ar reklamą. Alexa, Cortana, Siri bei kiti virtualūs išmanieji asistentai, vykdantys vartotojo komandas – dar vienas DI pritaikymo pavyzdys. Galiausiai, sparčiai tobulėjanti autonominių automobilių technologija, kai stebint aplink vykstantį veiksmą nustatomas artėjantis pavojus, autonomiškai stabdoma, įspėjama apie skiriamąsias eismo juostas, kelkraščius ir pan., taip pat paremta DI.

Toks platus DI pritaikomumas leidžia ekspertams prognozuoti, kad iki 2030 m. jis pasieks net 11,4 trilijonų eurų apyvartą pasaulinėje ekonomikoje, o sėkmingiausiai DI sprendimus kuriančios ir pritaikančios šalys sugebės savo BVP išauginti net 26 proc.

Strateginių ambicijų įgyvendinimo link 

2019 m. Lietuvoje buvo parengta ir pristatyta Nacionalinė dirbtinio intelekto strategija, kurioje užsibrėžtas tikslas – remiantis esamais ištekliais, patirtimi ir potencialu, tapti regiono lydere, padidinti Lietuvos konkurencingumą tarp Europos Sąjungos šalių, bei sėkmingai įsijungti į pasaulinę DI ekosistemą. Ar tai realu?

Lietuvoje DI bendruomenę sudaro iki 1,5 tūkst. žmonių, iš kurių tik 300–500 yra aktyviai dirbantys profesionalai. Tačiau siekiant sėkmingai įsijungti į pasaulinę DI ekosistemą ir tokių skaičių gali pakakti, jei tik bus kuriami globalių ambicijų turintys produktai ar mezgamos tarptautinės partnerystės.

Būtent tokią partnerystę visai neseniai pavyko užmegzti Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijai. Birželį ši pasirašė susitarimą su Hamburgo dirbtinio intelekto centru ARIC dėl bendradarbiavimo kuriant naujus DI sprendimus. Institucijos įsipareigoja kartu plėtoti DI potencialą ieškant inovatyvių DI algoritmų pritaikymo būdų.

„Susitarimas su Hamburgo dirbtinio intelekto centru iš esmės prisideda prie Lietuvos ambicijų DI srityje materializavimosi – tai žingsnis integracijos į pasaulinę DI ekosistemą link. Pastebime, kad DI pritaikymo galimybių ieško ne tik inovatyvios Lietuvos įmonės, bet ir viešasis sektorius: Lietuvos oro uostai, Migracijos departamentas prie VRM ir kt. DI paremtų sprendimų paklausa yra išties didelė, tad norint efektyviai atliepti šiuolaikinės visuomenės poreikius, tarptautinės partnerystės vaidina svarbų vaidmenį, padedant užtikrinti vertingų žinių perdavimo procesus Lietuvos DI bendruomenei. Per bendrus projektus su užsienio veikėjais, Lietuvos įmonės turi galimybę ne tik pristatyti save, bet kartu kurti unikalius sprendimus, plėsti savo akiratį ir atrasti dar daugiau partnerių tarptautinėje erdvėje“, – pabrėžia Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas Tautvydas Pipiras.

Suvedė tarptautinis konsorciumas 

Lietuvos inovacijų centras priklauso pagal Interreg Baltijos jūros regiono programą veikiančiam tarptautiniam konsorciumui GoSmart BSR, kuris sukūrė tarpvalstybinę inovacijų tarpininkavimo sistemą (angl. Transnational Innovation Brokerage System – TIBS), leidžiančią Baltijos jūros regiono verslininkams, inovatoriams bei mokslinėms institucijoms atrasti vieniems kitus ir užmegzti visoms pusėms ekonomiškai naudingus santykius, naudojantis nemokama profesionalių verslo konsultantų pagalba.

Septyniose Baltijos jūros regiono valstybėse veikiančio konsorciumo GoSmart BSR verslo konsultantai pirmiausiai įsigilina į potencialių klientų poreikius bei galimybes, aiškinasi galimas sritis tarptautinei partnerystei ir technologijų perdavimui. Tuomet konsultantai iš skirtingų šalių bendrauja tarpusavyje ieškodami galimų sąlyčio taškų savo klientams, veikiantiems pagal vieną iš sumanios specializacijos prioritetų. Atradę galimą sąlyčio tašką tarp skirtingose šalyse veikiančių subjektų, konsultantai juos suveda potencialiems santykiams užsimegzti. Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos ir Hamburgo dirbtinio intelekto centro ARIC pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas yra vienas iš efektyviai veikiančios TIBS sistemos rezultatų.

Domitės Baltijos jūros regiono rinka? Ieškote užsienio partnerių inovacijoms kurti, diegti, parduoti arba įsigyti? Domina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros galimybės kaimyninėse šalyse? Užsukite į gotibs.eu svetainę ir išsirinkite jus dominantį TIBS konsultantą, kuris padės atrasti tinkamiausius partnerius Baltijos jūros regione.

„Sumanios specializacijos sustiprinimas per tarpvalstybinį bendradarbiavimą Baltijos jūros regione“ (angl. Strengthening smart specialisation by fostering transnational cooperation – GoSmart BSR) yra finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo Baltijos jūros regiono programos 2014-2020 lėšomis. Konsorciumas sudarytas iš aštuonių institucijų, veikiančių septyniose Baltijos jūros regiono valstybėse. Jo tikslas – skatinti efektyvų tarpvalstybinį pramonės, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sektoriaus bei viešųjų institucijų bendradarbiavimą.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras