Liepos 29 d.

Povilas Bacevičius: Ar galime tikėtis sėkmingo verslo inovacinių veiklų atsako į COVID-19 Lietuvoje?

2021-07-21 10:20 Dalintis:

Pasaulinė pandemija sustabdė pastarąjį dešimtmetį sparčiai augusią Lietuvos ekonomiką. Daugiau nei metus įvairiuose sektoriuose veikiančių įmonių veiklą ribojo unikalus pasiūlos ir paklausos suvaržymų derinys, kurį tik dar labiau stiprinimo didelis neapibrėžtumas dėl to, kaip situacija klostysis ateityje. Privalomos ir savanoriškos fizinio kontakto ribojimo priemonės prisidėjo prie žemesnio gamybos ir vartojimo lygio, o įvairūs suvaržymai turėjo kompleksinį poveikį visai tiekimo grandinei. Taigi galima drąsiai teigti, jos susidūrėme su unikalia krizine situaciją, kurią turime detaliai analizuoti, norėdami suprasti, kaip pastarojo laikotarpio šokai atsiliepė ekonomikoms bei inovacinėms veikloms.

Inovacijos – pagrindinis kovos su krize įrankis

Įprastai krizinės situacijos yra siejamos su verslo inovacinių veiklų apimčių kritimu. Pavyzdžiui, 2008 m. pasaulinės finansų krizės metu Lietuvoje verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) krito 18 proc., o MTEP darbuotojų ir tyrėjų skaičius smuko 17 proc. Visgi, kiekviena krizinė situacija yra skirtinga ir atneša naujų tendencijų. Ypatingas COVID-19 sukeltos krizės bruožas – tai, jog politikos formuotojai, verslo, viešųjų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai bei ekspertai suvokia ir sutaria, kad inovacijos turi suvaidinti svarbų vaidmenį tiek sprendžiant suvaržymų nutraukimą, tiek ir siekiant ekonomikos atgaivinimo. Ankstesni pasauliniai sutrikimai dažniausiai paveikdavo tik tam tikras specifines vertės kūrimo dalis, tačiau ši pandemija buvo kitokia. Pirmą kartą gamybos istorijoje paklausa, pasiūla ir darbo jėgos prieinamumas buvo neigiamai paveikti vienu metu.

Atsižvelgiant į tai, įmonėms buvo ir yra būtina kurti ir diegti inovacijas, kurios leistų patobulinti veiklos planavimo ir įgyvendinimo procesus, užtikrintų darbuotojų saugą ir veiklos tęstinumą, galutinių produktų realizavimą ir logistikos integravimą.  Akivaizdu, jog COVID-19 paspartino iki tol pasaulyje vyravusių tendencijų plėtrą ir jų įgyvendinimą. Viena iš jų yra Pramonė 4.0 transformaciją, kuri apima 3D spausdinimo technologijų plėtrą, industrinių robotų taikymą bei didžiųjų duomenų panaudojimą.

Dar viena svarbi iki šiol vyravusi pasaulinė tendencija, kurią sustiprino COVID-19 krizė – e-komercijos plėtra. Tradicinės mažmeninės prekybos veikla buvo stipriai suvaržyta, o vis daugiau įmonių ir klientų pradėjo naudotis elektroninės prekybos įrankiais. Skaitmeninis įsisavinimo rodiklis, kuris įtraukia e-komerciją, prieš COVID-19 Europoje siekė 81 proc., o per pandemiją pakilo iki 94 proc. Įdomu tai, jog iki pandemijos, maistą ar rūbus internetu reguliariai pirkdavo atitinkamai 29 ir 32 proc. pirkėjų, tačiau per pandemiją naujų e-komercijos vartotojų šioje srityje padidėjo atitinkamai iki 51 ir 48 proc. Taigi matyti, jog Covid-19 katalizavo jau vykusius inovacinius procesus ir privertė visuomenes imliau žiūrėti į atsirandančius novatoriškus veikimo būdus.

Covid-19 poveikis inovacijoms Lietuvoje

Covid-19 pandemija pirmiausia yra susijusi su sveikatos apsaugos klausimais. Būtent todėl gyvybės mokslų pramonė buvo tas sektorius, kuriam ši krizė atnešė ypač daug galimybių. Lietuvai tai svarbu, nes šalis yra užsibrėžusi tikslą iki 2030 m. išauginti gyvybės mokslų sektorių iki 5 proc. šalies BVP. Keliamas tikslas, kad Lietuva taptų globalia sektoriaus lydere. Šiuo metu sektorius šalyje generuoja apie 2 proc. BVP, o tai jau yra apie 6 kartus daugiau lyginant su ES vidurkiu.

Pandeminė situacija sudarė ganėtinai geras sąlygas tam, kad Lietuva pasiektų užsibrėžtus tikslus ir toliau augintų gyvybės mokslų pramonės pajėgumus. Didelis sveikatos apsaugos technologijų poreikis ir augančios įmonių gamybos apimtys leidžia tikėtis, kad įmonės pasinaudos atsivėrusiu galimybių langu ir toliau sėkmingai plės savo inovacinių veiklų lauką.

COVID-19 krizė specifiškai paveikė ir daugiau ekonomikos sričių Lietuvoje. Pavyzdžiui, didžiulį augimą patyrė IRT įrangos ir namų ūkio reikmenų didmeninė prekyba. Šis pokytis gali būti siejamas su augančiu skaitmeninių technologijų poreikiu darbo, mokslo ar laisvalaikio praleidimo tikslais bei tuo, jog žmonės daugiau laiko nei įprastai praleido namuose. Reikšmingą augimą patyrė ir paslaugų sektoriaus įmonės, teikiančios su informacinėmis technologijomis susijusias paslaugas. Taigi, įmonės susijusios su informacinėmis technologijomis COVID-19 krizės taip pat gali būti paskatintos didinti savo inovacinių veiklų įgyvendinimo apimtis.

Pandeminiu metu ganėtinai gerus veiklos rezultatus sugebėjo demonstruoti apdirbamosios pramonės įmonės. Iš vienos pusės, dalis daugiausiai į MTEP investuojančių šio didžiausio Lietuvos ekonomikos sektoriaus įmonių kriziniu metu sugebėjo palaikyti savo gamybos apimčių augimą. Iš kitos pusės, dauguma jų yra aukšto ir vidutiniškai aukšto technologinio intensyvumo įmonės, kurios yra stipriai priklausomos nuo inovacinių veiklų. Tai leidžia tikėtis, kad apdirbamosios pramonės sektorius, kuris bendrai sudaro apie 1/3 visų verslo MTEP investicijų, COVID-19 akivaizdoje taip pat sugebės išlikti aktyvus inovacinių veiklų lauke.

Akivaizdu, jog pandemijos sukeltas neapibrėžtumas ir sustabdyta sparčiai augusi šalies ekonomika sukūrė tiek iššūkių ekonomikai ir visuomenei, tiek ir galimybių. Įsisiautėjęs virusas ne tik privertė bendruomenes laikytis griežtų socialinės distancijos ribojimų, verslus prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios situacijos, bet ir paspartino iki tol pasaulyje vyravusių technologinių tendencijų plėtrą ir jų įgyvendinimą.

Atliktas analitinis darbas

Norėdamas suprasti Covid-19 pandemijos poveikį šalies ekonomikai bei modeliuoti panašių krizių įveikimo ateityje scenarijus Lietuvos inovacijų centras atliko analizę, kuria siekia sisteminti žinias apie pastorosios krizės įtaką inovacijų plėtrai Lietuvoje. Analizėje apžvelgiamos pasaulinės inovacinių veiklų tendencijos, Lietuvos MTEP ir inovacijų struktūra bei aptariami klausimai apie galimus inovacinių veiklų pokyčius šalyje bei tiriamas galimas Lietuvos inovacijų ekosistemos atsparumas šokams. Analizėje taip pat yra pristatomos pasaulinės gerosios praktikos ir rekomendacijos, kaip kriziniu metu valstybės gali paskatinti tolimesnes verslų investicijas į inovacijas.

Su analitiniu darbu „Verslo inovacinės veiklos kriziniu metu: kokio COVID-19 poveikio galima tikėtis Lietuvoje?” galite susipažinti čia.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location