Rugsėjo 17 d.

Novatoriški verslo finansavimo būdai – alternatyvus finansavimas

2021-07-28 08:10 Dalintis:

Sutelktinis finansavimas – paskolos „Avietė“, alternatyvus finansavimas – paskolos „Alternatyva“, rizikos kapitalo fondai – tai finansinės priemonės, gelbstinčios verslą, kai jis negauna tradicinio bankinio finansavimo. Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) alternatyvaus finansavimo rinkoje užtikrina geras sąlygas, saugumą bei galimybes rinktis.

Platus instrumentų spektras

Paprašytas plačiau pakomentuoti, kas yra alternatyvus finansavimas, INVEGOS direktorius Kęstutis Motiejūnas sakė: „Lietuvos kontekste alternatyviu finansavimu pavadinčiau viską, kas nėra bankinis arba kredito unijų finansavimas. Alternatyvus finansavimas –
tai platus spektras instrumentų: rizikos kapitalo investicijos, skolinimas ir finansavimas per sutelktinio finansavimo platformas, faktoringas ir kiti finansavimo būdai, paskolos, kurias suteikia alternatyvūs finansuotojai, smulkiojo ir vidutinio verslo išleidžiamos obligacijos, į kurias investuoja investuotojai“.

Pasak K. Motiejūno, alternatyvus finansavimas yra augantis Lietuvoje ir tai lemia du aspektai. „Pirmiausia Lietuva yra tik 30 metų nepriklausoma ir turi galimybę vystyti savo finansų ir kapitalo rinkas. Natūralu, kad mes vejamės progresyvias Vakarų šalis ir finansavimo šaltinių įvairovės srityje. Pvz., JAV apie 10 proc. kapitalo poreikio yra finansuojama obligacijomis, o Lietuvoje toks finansavimas nesiekia net 1 proc., ir tai daug ką pasako. Kitas aspektas – po finansų krizės labai sugriežtėjo tradicinių finansuotojų – bankų ir kitų panašių institucijų – reguliavimas, jie privalo daug reikliau vertinti savo paskolų riziką bei paskolų gavėjus. Iš to kilo praktika, kad bankinį finansavimą gali gauti vis mažiau rizikingi projektai“, – teigė INVEGOS vadovas.

Jo žodžiais, šie du faktoriai ir iš Vakarų ateinanti įvairovė sudaro sąlygas atsirasti visam spektrui alternatyvių finansuotojų. „Tai yra gerai, nes kuo didesnė įvairovė, tuo verslas turi didesnes galimybes rinktis pagal savo konkrečią situaciją, poreikius ir savo verslo ar projekto rizikos lygį“, – mano pašnekovas.

Valstybės vaidmuo tokioje situacijoje yra dvejopas. „Vienas dalykas – valstybė siekia sudaryti sąlygas gauti finansavimą tiems verslams, kurie neįveikia bankų filtro, nors nėra blogesni, tvarūs, gebantys pelningai dirbti, kurti nacionalinį produktą. Ne mažesnis valstybės vaidmuo – padedant verslams tuo pačiu ugdyti ir alternatyvius finansų rinkos žaidėjus, kad vėliau jie galėtų be valstybės pagalbos toliau finansuoti verslą“, – sakė K. Motiejūnas.

Veikia su verslo partneriais

INVEGA, kaip investuotojas, jau kelerius metus bendradarbiauja su sutelktinio finansavimo platformomis ir turi bendrą paskolų priemonę „Avietė“. „Tokiomis pačiomis sąlygomis, prisiimdami skolinimo verslininkams riziką, norime jiems suteikti galimybę greičiau ir užtikrintai gauti paskolas, nes gali būti taip, kad verslininkas, kreipęsis į sutelktinio finansavimo platformą, gali ir nesurinkti reikiamo dydžio paskolos iš privačių investuotojų. Čia į pagalbą ateina valstybė ir prisideda prie paskolos, taigi, verslininkai gali pasiskolinti daugiau ir greičiau“, – pasakojo įstaigos vadovas.

INVEGA yra apsibrėžusi nefinansuotinus sektorius, pvz., nekilnojamojo turto plėtros, azartinių lošimų ar alkoholio gamybos sektorius. O kitose srityse, jei tik verslininkui tinka kaina, kurią, įvertinusi galimą riziką, nustato sutelktinio finansavimo platforma, INVEGA prisideda prie investicijos.

Šiuo metu INVEGA bendradarbiauja su dviem sutelktinio finansavimo platformomis: „FinBee“ ir „Nordstreet“, o paskolų gavėjai, pasak K. Motiejūno, atspindi Lietuvos ekonomikos sektorių pasiskirstymą.

Iš alternatyvaus finansavimo instrumentų ne mažiau populiari yra ir „Alternatyva“. Ši priemonė atsirado pernai, kovidiniame kontekste, ir iš pradžių buvo skirta išlaikyti galimybes verslui skolintis rinkos sąlygomis iš alternatyvių finansuotojų. „Vėliau, matydami poreikį, modifikavome šią priemonę, todėl šiuo metu „Alternatyva“ turi didelį išskirtinumą ir yra labai populiari. INVEGA per alternatyvius skolintojus sudarė galimybę skolintis už ribotą kainą: apribojome palūkanas iki 7 proc. per metus. Kitaip tariant, esame sudarę susitarimus su alternatyviais skolintojais, pagal kuriuos jie negali skolinti verslui brangiau, kaip paminėti 7 proc. Matome, kad šis instrumentas yra labai populiarus, kaina verslams yra įkandama ir patraukli. Dabar jau skaičiuojame tūkstančiais tas įmones, kurios nuo pernai gegužės mėnesio per instrumentą „Alternatyva“ pasiskolino savo verslui. Tie, kuriems reikia operatyvių ir lanksčių sprendimų, gali kreiptis į mūsų partnerius ir gauti tokias paskolas“, – patikino INVEGOS direktorius.

Per sutelktinio finansavimo platformą per priemonę „Avietė“ INVEGA prie privačių investuotojų paskolos prisideda iki 10 tūkst. eurų, o priemonėje „Alternatyva“ šios institucijos finansuojama dalis gali būti 0,5 mln. eurų.

Ryškėja nauja tendencija

Pastaruoju metu, kai itin yra akcentuojami tvarumo projektai, pasak K. Motiejūno, ryškėja nauja tendencija. „Tradiciniai investuotojai yra labiau linkę finansuoti tai, kas aišku, žinoma, kur suprantami verslo modeliai ir pajamų generavimas. Viskas, kas yra modernu, inovatyvu, netradiciška yra mažiau žinoma ir nuspėjama. Novatoriški projektai yra rizikingesni, ne visas projekto atsiperkamumas gali būti įvertinamas pinigais, ypač kai kalbame apie veiklos ar gamybos žalinimą, CO2 išmetimo mažinimą. Tai reiškia, kad kai kuriose situacijose tradiciniai finansuotojai jaučiasi nepatogiai. Šiuo atveju ir yra skirtas valstybės finansavimas, kad visi tikslai būtų suderinti“, – teigė INVEGOS direktorius.

Finansuojant tvarumo projektus, K. Motiejūno žodžiais, dažnai keliamas tikslas ne uždirbti iš skolinamų pinigų, o išsaugoti investuojamas lėšas ir įgyvendinti tvarumo, žalumo ir gamtosaugos tikslus.

INVEGOS vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad ne instituciniai, o privatūs investuotojai yra labiau linkę aukoti didesnes palūkanas, didesnį uždarbį, kad prisidėtų prie tvarių investicijų. „Valstybės investavimas bendradarbiaujant su privačiais investuotojais yra efektyvus kelias, kad vis daugiau investicijų būtų nukreipiama į ekonomikos transformaciją tvarumo link ir verslo žalinimą“, – teigė pašnekovas.

Informuoja visais įmanomais kanalais

Verslo informavimas apie valstybinio finansavimo galimybes, pasak K. Motiejūno, yra niekada nesibaigianti istorija. „Dedame daug pastangų visais įmanomais kanalais informuoti verslininkus apie egzistuojančius pasiūlymus ir sprendimus, kuriuos priimamame bendradarbiaudami su finansiniais partneriais, ir apie naujoves. Nuolat atsiranda naujų sprendimų ir instrumentų, todėl vykdome plačias informacijos sklaidos kompanijas socialiniuose tinkluose, INVEGOS interneto svetainėje, bendradarbiaujame su įvairiomis asociacijomis, rengiame prezentacijas, vykstame į renginius“, – vardijo pašnekovas.

Jei surasti valstybinio finansavimo galimybes šiandien yra paprasta, apsispręsti dėl finansavimo šaltinio išties nėra lengva. „Net stovėdami parduotuvėje prie lentynos, pirkdami sviestą ar pieną, šiek tiek pažiūrime ir pamąstome, – šypsojosi INVEGOS direktorius. – Finansavimo būdo ir parnerio pasirinkimas yra atsakingas sprendimas, reikalaujantis dėmesio, įsigilinimo ir laiko. Dėl to visus, kurie dar neturi finansavimo parnerio ir išbandyto finansavimo būdo, ar norėtų išplėsti būdų asortimentą, raginčiau skirti pakankamai laiko, domėtis ir kvalifikuotai išsirinkti. Juk prisiimami ilgalaikiai ir dideli įsipareigojimai, todėl tai reikia daryti atsakingai“.

INVEGA turi atskirą padalinį ir esant reikalui teikia konsultacijas visais įmanomais būdais, atsako į įvairiausius klausimus: nuo kaip atlikti vieną ar kitą veiksmą, užpildyti konkrečios priemonės paraišką, iki patarimų, kuri priemonė pagal esamą situaciją tiktų besikreipiančiam. „INVEGA ne tik tiesiogiai skolina ar investuoja, bet ir nemažai instrumentų įgyvendina per finansinius tarpininkus. Jei matome, kad pagalba būtų efektyvesnė, nukreipiame pas finansinius partnerius. Kviečiu drąsiai skambinti į INVEGĄ, rašyti laiškus, ieškoti informacijos interneto svetainėje www.invega.lt“, – ragino įstaigos vadovas.

Saugumas, stabilumas ir priežiūra – užtikrinti

Kalbėdamas apie alternatyvios finansavimo rinkos stabilumą, saugumą ir priežiūrą, K. Motiejūnas pabrėžė: „Lietuvos bankas prižiūri ir tokius finansavimo subjektus, kaip rizikos ar skolos fondų valdytojai“.

Be to, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje sutelktinio kapitalo platformų veiklą reglamentuoja vienas griežtesnių įstatymų. Tai reiškia, kad platformų operatoriai yra nuosekliai ir atidžiai prižiūrimi.

Jis pabrėžė: platformų operatoriai ir patys privalo elgtis atsakingai, kad tuščiai neiššvaistytų savo lėšų, nuodugniai įvertinti riziką, atitinkamai nustatyti skolinamų ar investuojamų lėšų kainą, nes visiems suprantama, kad didesnė finansuojamo verslo ar projekto rizika turi atsispindėti pinigų kainoje.

„INVEGA vykdo minipriežiūrą: atidžiai stebime visus finansinius partnerius, jų veiklą ir duodami lėšų skolinti verslui, keliame kvalifikacinius reikalavimus, tariamės dėl jų investavimo strategijų, nes taip įgyvendiname valstybės, norinčios investuoti į tam tikrus sektorius ar įmones, politiką, daug dėmesio skiriame pačių institucijų rizikos valdymui“, – pasakojo įmonės vadovas.

Šaltinis: INVEGA

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location