Kovo 29 d.

Neišnaudotas potencialas skatinant „sidabrinę“ ekonomiką Lietuvoje

2020-09-09 13:40 Dalintis:

Šiuolaikinės visuomenės demografinių procesų dinamikos tendencijos paspartino senstančios visuomenės procesą ir pakeitė visuomenės amžiaus struktūrą. Naujausioje Europos Komisijos Europos senėjimo ataskaitoje „Ageing Europe“ prognozuojama, kad iki 2040 m. jau kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 65 metų, o iki 2050 m. už Lietuvos gyventojus bus vyresni tik italai, portugalai ir kroatai. Tai reiškia, kad po trijų dešimtmečių Lietuvos gyventojų populiacija bus tarp 4 vyriausių Europos valstybių.

Senėjanti visuomenė – galimybė vystyti ekonomiką         

Lietuvoje senėjanti visuomenė dažnai suprantama kaip socialinė problema, kurią reikia spręsti, tačiau retai į tai žiūrima kaip į galimybę skatinti „sidabrinę“ ekonomiką, kuri turi daug neišnaudoto potencialo. Juk gyventojų senėjimas ir aktyvus „sidabrinės“ ekonomikos plėtojimas yra palankus dalykas medicininiu aspektu – tai parodo, kad gerėja gyvenimo sąlygos, mažėja ligų skaičius, arba efektyviau su jomis kovojama, taip pat psichologiniu aspektu – senyvo amžiaus žmonės tampa vis labiau integruoti į visuomenę, didesnis išsilavinimas lemia, kad jie ilgiau gali išlikti sąmoningi ir gyventi be kitų priežiūros.

Senėjant visuomenėms neišvengiamai keisis ir vartotojų poreikiai, o tai reiškia, kad rinkos, susijusios su „sidabrine“ ekonomika, plėsis. „Sidabrinė“ ekonomika apima daugybę produktų ir paslaugų – nauji, pažangūs į vyresnio amžiaus žmones orientuoti inovatyvūs produktai ir jų kūrimas, ilgiau darbo rinkoje išliekantys vyresnio amžiaus asmenys, kurie galėtų užpildyti trūkstamų kvalifikuotų darbuotojų nišą, mokymai vyresniems žmonėmis, kaip geriau naudotis technologijomis ir pan. – gali jau dabar prisidėti prie spartesnio ekonomikos vystymosi.

Europos Komisijos Socialinių reikalų direktorės Katarinos Ivanković Knežević teigimu, –  „Sidabrinės ekonomikos nešamas potencialas galėtų tapti vienu pagrindinių Europos tvarios ekonominės plėtros variklių.“ Yra šalių, kurios šią galimybę jau išnaudoja – Jungtinėje Karalystėje, Izraelyje, Airijoje, Danijoje ir kitose šalyse, „sidabrinės“ ekonomikos skatinimas jau yra tapęs viena iš strateginių vystymosi krypčių. O Lietuva, pasak Europos Komisijos ekspertų, turi puikias sąlygas vystyti „sidabrinę“ ekonomiką – čia puikiai išvystytos biotechnologijos, molekulinės technologijos, taip pat šalyje apstu aukščiausio lygio specialistų telekomunikacijų, informatikos ir bioinformatikos srityse.

Kodėl Lietuvoje nėra aktyviai plėtojama „sidabrinė“ ekonomika, vienareikšmiškai atsakyti sunku. „Yra kliūčių, kurios stabdo „sidabrinės“ rinkos raidą ir kurios reikalauja suderinto politinio atsako. Vienas iš jų yra informacijos trūkumas – pramonės subjektai ir paslaugų tiekėjai lėtai suvokia besikeičiančios demografijos ir besikeičiančių vartotojų poreikių poveikį savo rinkoms“, – taip situaciją apibūdina Lietuvos inovacijų centro Inovacijų analizės ir politikos departamento direktorė Giedrė Ramanauskienė. „Sidabrinės“ ekonomikos ekspertė Lietuvoje papildo, kad be lėto prisitaikymo prie demografinių pokyčių, pakankamai akivaizdu, kad Lietuvoje vis dar egzistuoja negatyvus visuomenės ir verslo požiūris į senyvo amžiaus žmones, kas taip pat stabdo plėtrą.

„Orūs namai“ - bandymas kurti orią senatvę

Nors Lietuvoje „sidabrinė“ ekonomika dar neįsibėgėjusi, tačiau galime matyti pirmuosius bandymus. „Prisijungusi Lietuva“ vykdo skaitmeninio raštingumo mokymus, orientuotus į senjorus, UAB „De Futuro“ kuria inovatyvaus prietaiso prototipą, kuris leistų vyresnio amžiaus žmonėms patiems efektyviai valdyti ir sekti savo fizinę apkrovą bei streso lygį, taip užtikrinant ankstyvą diagnostiką ir galimybę išvengti įvairių sveikatos sutrikimų ar net infarktų bei insultų. Taip pat, šiuo metu vykdoma socialinio projekto „Orūs namai“ pilotinė versija.

Orūs namai“ – tai socialinis projektas, kuriuo siekiama vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems per brangu išlaikyti savo būstą, suteikti galimybę likusį gyvenimą nugyventi oriai ir saugiai. „Orūs namai“ – tai naujas, Lietuvoje dar neišmėgintas senjorų gyvenimo modelis, kuriuo tikimasi spręsti senjorų vienišumo ir nepritekliaus problemas.

Projekto pagrindinė mintis – suburti savarankiškai galinčius ir norinčius gyventi senjorus į savotišką savitarpio pagalbos šeimyną, kur senjorai galėtų kartu keliauti į biblioteką, parduotuvę ar paštą, bendrauti ir padėti vieni kitiems. Projektas veikia mainų principu – senjoras persikelia gyventi į naujai įrengtą „Orių namų“ būstą, o jo senasis būstas yra išnuomojamas, bet lieka jo nuosavybe. Už nuomą gauti pinigai visiškai padengia gyvenimo naujame būste išlaidas – nebereikia papildomai mokėti nei už nuomą, nei už komunalines paslaugas ar internetą.

Jei pilotinė versija pasiteisins - ateityje tikimasi šį projektą išplėsti ir į kitus miestus. Taigi, gali būti, kad greitu metu šį „sidabrinės“ ekonomikos pavyzdį galėsime vadinti gerąja patirtimi ir laikyti pavyzdžiu „sidabrinės“ ekonomikos plėtrai Lietuvoje.

Lietuvos inovacijų centras, įgyvendindamas sidabrinės ekonomikos augimą skatinančią tarptautinę iniciatyvą OSIRIS, ieško naujų verslo nišų, skatina naujų produktų ir paslaugų plėtrą bei remia inovacijų diegimą. Šiomis veiklomis siekiama prisidėti prie senyvo amžiaus žmonių poreikių realizavimo bei visuomenės senėjimo problemų sprendimo. LIC taip pat siekia tobulinti inovacijų politikos formuotojų ir įgyvendintojų gebėjimus atliepti senėjančios visuomenės problemas bei sudaryti tinkamas sąlygas inovacijų plėtrai. Iniciatyva įgyvendinama pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo Interreg Baltijos jūros regiono programą, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location