„Naujos kartos Lietuva“ plano reformos ir investicijos – atsparesnei Lietuvai

Šiauliuose vykusioje konferencijoje „Ekonomikos rytdiena: ar vis dar galime ją programuoti?“ pristatytos daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės „Naujos kartos Lietuva“ plano reformos ir investicijos, padėsiančios spręsti ne tik ilgalaikius, bet ir šiandienos iššūkius.

„Naujos kartos Lietuva“ plane numatytos reformos ir investicijos apima tokias sritis, kaip žalioji energetika ir transportas, skaitmeninimas, švietimas, mokslas ir inovacijos, sveikata ir socialinė apsauga. Todėl 2,225 mlrd. eurų vertės plano investicijos, anot renginyje dalyvavusio Finansų ministerijos Investicijų departamento patarėjo Paulius Baniūno, didins Lietuvos atsparumą galimoms krizėms bei prisidės prie ilgalaikių ekonomikos transformacijos ir energetinio saugumo tikslų.  

Europos Sąjungos (ES) lygmens prioritetams – žaliajai pertvarkai ir skaitmeninimui šiame plane skiriama didžiausia investicijų dalis – 2/3 visų lėšų. Planuojama, jog ilgainiui Lietuvoje bus atsisakoma brangių ir taršių energijos išteklių importo ir iki 2030 m. visą valstybei reikalingą elektros energijos kiekį bus galima pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių.

Šis planas atliepia ir dabarties sukrėtimus. Pavyzdžiui, energetikai ir žaliajai transformacijai numatyta 43 proc. (970,1 mln.) visų plano lėšų, o daugiausia jų nukreipta į atsinaujinančių ir alternatyvių energijos išteklių plėtrą, darnų judumą ir tvarią pastatų renovaciją. 

Įgyvendinant dalį plane numatytų reformų artimiausiu metu Lietuvoje pradės veikti keturi energijos kaupimo įrenginių sistemos baterijų parkai. Taip pat jau pradėti parengiamieji darbai vėjo jėgainių parko statyboms Baltijos jūroje.

Konferencijos metu išskirtos ir kitos „Naujos kartos Lietuva“ reformos ir investicijos, padėsiančios suvaldyti įvairiais hibridines grėsmes. Daug dėmesio skirta skaitmeninimui, kibernetiniam saugumui bei sveikatos apsaugos stiprinimui. 

Pažymėta, jog per kiek daugiau nei metus įgyvendinta beveik pusė „Naujos kartos Lietuva“ reforminių veiksmų (30 iš 67), o investicijos įgauna pagreitį. Tiek privačiam, tiek viešajam sektoriams iki 2023 m. pabaigos bus paskelbta kvietimų už beveik visą plano sumą – 2,1 mlrd. eurų. Jie bus skirti įvairioms sritims: nuo verslo inovacijų, energijos efektyvumo didinimo iki pažangių priemonių taikymo švietimo, sveikatos ir socialinėje srityse.

Šiuo metu rengiamas plano papildymas investicijomis, kurios padėtų įveikti dabartinius iššūkius ir bus nukreiptos į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, energijos efektyvumo didinimą ir kibernetinį saugumą. Papildomos priemonės būtų finansuojamos pasinaudojant galimybe palankiomis sąlygomis skolintis iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“.

Gyventojai, verslas ir viešasis sektorius jau dabar gali pasinaudoti teikiamomis finansavimo galimybėmis. Iki šiol informacinės svetainės 2021.esinvesticijos.lt skiltyje „Kvietimai“ paskelbta kvietimų paraiškoms teikti už beveik 500 mln. eurų.

Lapkričio 24 d. Finansų ministerijos Investicijų departamento patarėjas Paulius Baniūnas kartu su verslo, politikos ir visuomenės lyderiais dalyvavo ekonomikos forume, kuriame pristatė „Naujos kartos Lietuva“ planą bei jame numatytas reformas ir investicijas, padėsiančias išvengti galimų krizių padarinių ateityje. 

Papildoma informacija:
„Naujos kartos Lietuva“ planas yra parengtas, atsižvelgiant į aštuonioliktosios Vyriausybės programą ir 2021–2030 m. Nacionalinį pažangos planą bei kitus nacionalinius strateginio planavimo dokumentus. Šio plano reformos ir investicijos įgyvendins 2019 ir 2020 m. ES Semestro metu Lietuvai iškeltas Tarybos rekomendacijas. Investicijos ir reformos apima 7 komponentus: 1. Žalioji pertvarka; 2. Skaitmenizacija; 3. Švietimas; 4. Sveikata; 5. Socialinė apsauga; 6. Inovacijos ir mokslas; 7. Viešojo sektoriaus pertvarka.

Planas finansuojamas iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos finansų ministerija