Rugsėjo 27 d.

Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos: į ateitį orientuotos verslo investicijos

2020-07-15 10:41 Dalintis:

Medžiagų inžinerija, fotoninės, lazerinės, lanksčios gamybos technologijos – į ateitį orientuotos sritys, į kurias investuojančios įmonės pasižymi lyderyste. Pagal Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) administruotas priemones „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ ir „Eksperimentas“ šioms sritims skirta daugiau nei 75 mln. eurų ES investicijų (vertinant su rezervinio sąrašo projektais).

Itin reikšminga sritis, kuriai reikia stimulo

Daugelis iš mūsų nesunkiai įvardytų lietuvišką aukštųjų technologijų sritį, kuri yra garsi visame pasaulyje vos ne kaip lietuviškas krepšinis. Tai – lazeriai. Lietuvos lazerių kūrėjai pagamina 90 iš 100 lazerių, naudojamų garsiausiuose universitetuose. Šiame sektoriuje Lietuvoje dirba apie 40 įmonių, o jose triūsiančių specialistų sukuriama pridėtinė vertė 3 kartus viršija sukuriamą kituose pramonės sektoriuose. Lietuvos lazerių sektoriaus pajamos kasmet ūgteli po 10-15 proc. ir 2018 m. siekė 130 mln. eurų.

Tačiau lazerinės technologijos – tik nedidelė sumaniosios specializacijos „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ dalis. Šį prioritetą ES pasirinko siekdama užtikrinti efektyvią ir tvarią verslo plėtrą bei skaitmeninių sprendimų ir naujų technologijų diegimą pramonės srityje ir taip didinti produktyvumą bei pridėtinę vertę. 

Minėti tikslai labai aktualūs ir Lietuvos pramonei, nes per pastaruosius 5 metus jos produktyvumas išaugo vos 14 proc., be to, žymesnis šuolis fiksuotas tik 2017 m. Padėti įmonėms sėkmingai įgyvendinti šiuos tikslus 2016-2020 m. vykdytos Lietuvos verslo paramos agentūros administruotos priemonės „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ ir „Eksperimentas“. 

„Norint toliau didinti našumą, įmonėms būtina auginti investicijas į išmaniąją įrangą bei automatizavimą. Didėjančios darbo sąnaudos verčia automatizuoti gamybą ir didinti produktų bei paslaugų kokybę, todėl vis daugėja įmonių, investuojančių į lanksčias produktų kūrimo ir gamybos technologines sistemas. Verslo įmonės vis labiau orientuojasi į naujų  technologijų diegimą, informacinių technologijų, kurios suteiktų galimybių kurti ir našiai gaminti naujus gaminius, panaudojimą“, – sakė LVPA Investicijų valdymo tarnybos direktorė Agnė Vaitkūnienė.

Įmonės dalyvauja pakartotinai

Vertinant abiejų priemonių prioritetinę kryptį „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“, pagal priemonę „Eksperimentas“ sulaukta 63 proc. mažiau paraiškų, nei pagal priemonę „Intelektas“. Patvirtintų paraiškų galutinis skaičius buvo 47 proc. mažesnis.

Paraiškų vertinime dalyvavusi LVPA ekspertė prof. dr. Jolanta Janutėnienė sakė, kad vertinimo metu pastebėta, jog dažnai įmonės, teikusios paraišką pagal priemonę „Intelektas“, teikė jas ir pagal priemonę „Eksperimentas“. „Bent iš dalies mažesnį teiktų pagal priemonę „Eksperimentas“ paraiškų skaičių galima sieti su tuo, kad dar ne visi „Intelekto“ projektai įgyvendinti, ir įmonės neskubėjo teikti naujų projektų pagal priemonę „Eksperimentas“, – teigė LVPA ekspertė. Svarbu ir tai, jog „Intelekto“ skelbti kvietimai teikti paraiškas buvo keturi ir priemonė tęsėsi 2016-2018 metais, o „Eksperimento“ – 2 kvietimai, ir priemonė startavo tik 2019 m. 

Tuo tarpu teigiamai įvertintų ir finansavimą gavusių paraiškų pagal  priemonę „Eksperimentas“ (75 proc.) procentas yra didesnis nei pagal priemonę „Intelektas“ (52 proc.). Taip pat didesnė vidutinė finansavimo suma paraiškai: 0,723 mln. eurų pagal priemonę „Eksperimentas“ ir 0,540 mln. eurų – pagal priemonę „Intelektas“. 

„Patirtis daro savo: teikiant paraiškas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų (MTEP) įgyvendinimui, geriau sekėsi įmonėms, kurios jau ne pirmą kartą teikė paraiškas. Pirmą kartą projektus teikiančios įmonės dažnai suklysta, manydamos, kad tai priemonės, skirtos įsigyti gamybinę įrangą ir pradėti gaminti naujus gaminius. Taip pat  neretai įmonės planuojamas projekto  veiklas per mažai sieja su moksliniais tyrimais, tik kuriuos atlikus būtų sukurtos naujos medžiagos, o iš jų gaminami gaminiai. Todėl visada verta pasikonsultuoti su mokslininkais dėl naujausių tendencijų, galimų atlikti tyrimų, suplanuoti tyrimų atlikimo metodikas“, – patarė ekspertė.

Medžiagų inžinerijos MTEP projektai

Teikiant paraiškas pagal priemonę „Intelektas“ su medžiagų inžinerijos mokslo krytimi siejosi dvi tematikos: „Funkcinės medžiagos ir dangos“ bei „Konstrukcinės ir kompozitinės medžiagos“. Šioms tematikoms skirtas finansavimas 18,08 mln. eurų. 

„Peržiūrint  SS prioritetus pastebėta, kad funkcinių medžiagų ir dangų moksliniai tyrimai vystomi, skelbiamos aukšto lygio mokslinės publikacijos, tačiau pramonės įmonių, galinčių kurti šias medžiagas, Lietuvoje nedaug.  Atnaujinus sumanios specializacijos prioritetines kryptis, konstrukcinės, funkcinės medžiagos ir dangos apjungtos į vieną tematiką „Pažangiosios medžiagos ir konstrukcijos“, – pasakojo J. Janutėnienė.

Teikiant paraiškas „Eksperimentas“ pagal atnaujintus sumanios specializacijos prioritetus, bendra finansavimo suma tematikai „Pažangiosios medžiagos ir konstrukcijos“ sudarė 13,9 eurų. Taigi pagal priemonę „Eksperimentas“ šios tematikos projektų finansuota 23,1 proc. mažiau, nei pagal priemonę „Intelektas“.  

„Šioje tematikoje vienas iš įdomių buvo projektas, kurio idėja buvo sukurti antibakterinėmis savybėmis pasižyminčią tekstilę, kurios gamybai būtų naudojamos netoksiškos medžiagos, pagamintos iš vaistinių augalų (šalavijų, medetkų ar kt.). Projekto metu planuota sukurti gamybos technologiją, atlikti antibakterinių savybių ilgaamžiškumo tyrimus, kad antibakterinėmis savybėmis medžiaga pasižymėtų kuo ilgiau“ ,  pasakojo LVPA ekspertė.

Suaktyvėjo lazerinių technologijų atstovai

J. Janutėnienės nuomone, projektus daugiausiai rašo ir paraiškas teikia tos įmonės, kurios jau suprato ir pamatė MTEP projektų naudą, tuo tarpu įmonės, neįžvelgiančios aiškios naudos įmonei, investuoti savo lėšų nesiryžta, nes finansavimas nėra 100 proc.

Tematikai „Fotoninės ir lazerinės technologijos“ pagal priemonę „Eksperimentas“ skirtas didesnis finansavimas nei pagal priemonę „Intelektas“ – atitinkamai 10,7 ir 7,66 mln. eurų. Tikėtina, kad šios srities įmonės ir jose dirbantys jauni mokslininkai bene geriausiai pajuto MTEP projektų naudą.

O  štai pagal tematiką „Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologijos“ pagal priemonę „Eksperimentas“ skirtas ženkliai mažesnis finansavimas nei pagal priemonę „Intelektas“ – atitinkamai 18,25 mln. eurų ir 6,9 mln. eurų.

J. Janutėnienė pabrėžė, jog apskritai šiuolaikinių medžiagų kūrimas ir tyrimai yra neatsiejami nuo ekologiškumo, tai yra naujų medžiagų savybės bei jų gamybos technologijos turi būti draugiškos aplinkai, efektyviai naudojančios energijos sąnaudas tiek jų gamybai, tiek perdirbimui. Europos Sąjungoje artimiausius 30 metų toliau bus skiriamas ypatingas dėmesys ir parama, kad pramonė pereitų prie neutralaus poveikio klimatui, tad verslui taip pat būtina planuoti savo viziją atsižvelgiant į šiuos prioritetus. 

Plačiau šiomis temomis bus kalbama liepos 16 d. 10 val. LVPA organizuojamame  ketvirtajame seminare iš ciklo „Sumanioji specializacija“. Registruotis į  seminarą galite paspaudę šią nuorodą.

Šaltinis: Lietuvos verslo paramos agentūra.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location