Nauja programa darbo vietoms kurti, ekonomikai augti ir inovacijoms Europoje paremti

Kitam ilgalaikiam ES biudžeto laikotarpiui (2021–2027 m.) Komisija siūlo parengti programą „InvestEU“, apimsiančią ES biudžeto finansavimą paskolų ir garantijų pavidalu. Programa „InvestEU“ sujungs daugumą dabar vykdomų finansinių programų ir išplės sėkmingą „Investicijų plano Europai“ (dar vadinamo J.-C. Junckerio planu) modelį. Programa „InvestEU“ Komisija toliau skatins darbo vietų kūrimą, investicijas ir inovacijas. Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: „Investicijų planas Europai“ buvo neabejotinai sėkmingas Europoje telkiant privačiąsias investicijas ir kuriant darbo vietas. Jis jau padėjo pritraukti beveik 290 mlrd. eurų investicijų, kurių be jo nebūtų buvę pritraukta, ir suteikė finansavimą 635 000 mažųjų įmonių. Programoje „InvestEU“ remiamės šiuo sėkmingu modeliu ir jo taikymą išplečiame daugeliui siūlomų ES finansavimo programų. Mes paprastiname sistemą, nuveikiame daugiau naudodami mažiau išteklių ir didesnį dėmesį skiriame socialinėms investicijoms.“ Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas sakė: „Programa „InvestEU“ yra ES biudžeto struktūrinė reforma. Ja dauguma ES finansavimo programų sutelkiama vienoje struktūroje vienu pavadinimu – „InvestEU“. Remdamiesi Europos strateginių investicijų fondo sėkme galime toliau Europoje skatinti darbo vietų kūrimą, investicijas ir tobulinti įgūdžius, be to, tai daryti paprasčiau ir skaidriau naudos gavėjams. Programa „InvestEU“ padės mums pasiekti mūsų politikos tikslus, kaip antai tvarumo, mokslinės kompetencijos, socialinės įtraukties, pagalbos mažosioms įmonėms proporcingai augti, kartu investicijoms, daugiausia iš privačiojo sektoriaus, sutelkiant daugiau kaip 650 mlrd. eurų. O valstybėms narėms suteikiame galimybę per garantijų fondą dar labiau sustiprinti ES lėšų poveikį. Naudos gaus visi.“ Naujoji programa apims „InvestEU“ fondą, „InvestEU“ pagalbos centrą ir „InvestEU“ portalą. **1. „InvestEU“ fondas** Remiantis J.-C. Junckerio plano sėkme, „InvestEU“ fondas ir toliau telks viešąsias ir privačiąsias investicijas Europos Sąjungoje, kad padėtų spręsti vis dar didelio investicijų trūkumo Europoje klausimą. Naujasis fondas visų pirma: * naudodamas mažiau išteklių nuveiks daugiau. Komisija siūlo „InvestEU“ fondui skirti 15,2 mlrd. eurų. Tai leis iš ES biudžeto suteikti 38 mlrd. eurų garantiją, kuri bus panaudota strategiškai svarbiems projektams visoje ES paremti. Komisija numato, kad sutelkus privačiąsias ir viešąsias investicijas „InvestEU“ fondas per 7 metų laikotarpį visoje ES pritrauks daugiau kaip 650 mlrd. eurų papildomų investicijų; * sukurs diversifikuotą ir lankstų portfelį. „InvestEU“ fondas remia keturias politikos sritis: tvarios infrastruktūros; mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo; mažųjų ir vidutinių įmonių; socialinių investicijų ir įgūdžių. Programa „InvestEU“ taip pat bus lanksti: bus galima reaguoti į rinkos pokyčius ir politikos prioritetus, kurie laikui bėgant kinta; * racionalizuos ir supaprastins. Programa „InvestEU“ turės bendrą darnią valdymo struktūrą ir ataskaitų teikimo reikalavimus – taip bus išvengiama dubliavimo. Vienas fondas apims daug skirtingų ES lygmens finansinių priemonių ir joms taikomas taisykles. Tai reiškia, kad daugiau dėmesio bus skiriama politikos sritims ir uždaviniams. „InvestEU“ bus glaudžiai susieta su ES politikos prioritetais – nuo pagalbos siekiant Paryžiaus klimato politikos tikslų iki įsipareigojimų pagal Europos socialinių teisių ramstį laikymosi. * remsis mūsų finansavimo partnerių vietos, nacionaline ir ES masto praktine patirtimi. Įgyvendinant programą „InvestEU“, pagrindine Komisijos finansine partnere ir toliau išliks Europos investicijų banko (EIB) grupė dėl jos atliekamo ES viešojo banko vaidmens, pajėgumo veikti visose valstybėse narėse ir patirties valdant ESIF. Be to, finansiniais partneriais, jeigu atitiks sąlygas, gali tapti valstybių narių nacionaliniai ir regioniniai skatinamojo finansavimo bankai ir kitos institucijos, galintys suteikti specialių žinių ir patirties; * padės valstybėms narėms veiksmingiau pasinaudoti gautų ES lėšų poveikiu. Valstybės narės turės galimybę kai kurioms joms skirtoms sanglaudos politikos fondų lėšoms panaudoti „InvestEU“ biudžeto garantiją. Dėl visų į fondą pervestų lėšų bus galima pasinaudoti ES garantija ir jos aukštu kredito reitingu, taigi padidės nacionalinių ir regioninių investicijų vertė. Jeigu valstybės narės pasirinks tokį kelią, lėšos bus skirtos tai konkrečiai šaliai. Kad „InvestEU“ fondas pradėtų sklandžiai veikti, Komisija taip pat toliau racionalizuoja valstybių narių lėšų, skiriamų per programą „InvestEU“, valstybės pagalbos kontrolę. **2. „InvestEU“ pagalbos centras** Remiantis Investicijų plano Europos investavimo konsultacijų centro modeliu, „InvestEU“ pagalbos centras sujungs 13 skirtingų dabar veikiančių pagalbos centrų į vieno langelio principu veikiantį projekto plėtojimo pagalbos centrą. Šis centras teiks techninę paramą ir pagalbą rengiant, plėtojant, struktūrizuojant ir įgyvendinant projektus, taip pat padės stiprinti gebėjimus. **3. Europos investicinių projektų portalas** Investicijų plano Europos investicinių projektų portalas užtikrina investicinių projektų matomumą visoje ES ir jo veikla bus tęsiama pagal programą „InvestEU“. Portalas suburs investuotojus ir projektų vykdytojus suteikdamas lengvai prieinamas ir patogias naudoti duomenų bazes, o projektams – daugiau matomumo, ir padės investuotojams rasti investavimo galimybių juos dominančiame sektoriuje arba vietovėje. **Struktūrinės reformos tebėra svarbios** Vien tik ES lėšomis žemo investicijų lygio Europoje problemos nepavyks išspręsti. Valstybės narės turėtų naudotis visa siūloma parama siekdamos pašalinti nacionalines kliūtis investicijoms ir gerinti savo verslo aplinką, visų pirma įgyvendinti Europos semestro konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas. Gegužės 31 d. Komisija pasiūlė parengti Reformų rėmimo programą, kuria bus paremtos prioritetinės reformos visose ES valstybėse narėse ir kurios bendras biudžetas bus 25 mlrd. eurų. Ši naujoji programa apima finansinę paramą reformoms ir techninę paramą bei praktinę patirtį. **Tolesni veiksmai** Siekiant užtikrinti, kad ES lėšos kuo greičiau pradėtų duoti rezultatų vietos lygmeniu, svarbu greitai susitarti dėl bendrojo ilgalaikio ES biudžeto ir sektoriams skirtų pasiūlymų. Vėlavimas reikštų, kad viešųjų ir privačiųjų investicijų ES ir toliau būtų nedaug, o tai turėtų akivaizdžių pasekmių darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui valstybėse narėse. 2019 m. susitarus dėl kito ilgalaikio biudžeto būtų sklandžiai pereita nuo dabartinio 2014–2020 m. ilgalaikio biudžeto prie naujojo, o užtikrintas finansavimo nuspėjamumas ir tęstinumas būtų naudingi visiems. **Pagrindiniai faktai** Nuo J.-C. Junckerio plano įgyvendinimo pradžios investavimo sąlygos Europoje pagerėjo dėl valstybių narių įvykdytų struktūrinių reformų, palankesnės ekonominės padėties ir intervencijų, kaip antai ESIF. Tačiau Europoje vis dar tebėra didelis investicijų trūkumas: * investicijos į rizikingesnę veiklą, kaip antai mokslinius tyrimus ir inovacijas, vis dar nepakankamos ir tai gali pakenkti Sąjungos pramonės ir ekonomikos konkurencingumui ir jos piliečių gyvenimo kokybei; * investicijų į infrastruktūrą veikla ES nuo 2,2 proc. 2009 m. sumažėjo iki 1,8 proc. ES BVP 2016 m.; * be to, kintančių technologijų ir pasaulinio konkurencingumo sąlygomis turime spręsti būtinų ES struktūrinių investicijų klausimą, be kita ko, inovacijų, įgūdžių, infrastruktūros, mažųjų ir vidutinių įmonių srityse, ir pagrindinius visuomenės uždavinius, kaip antai tvarumo ir visuomenės senėjimo. * „Investicijų planas Europai“ (dar vadinamas J.-C. Junckerio planu) pradėtas įgyvendinti 2014 m. lapkričio mėn. siekiant pakeisti investicijų mažėjimo tendenciją ir sudaryti sąlygas Europos ekonomikai atsigauti. Numatoma, kad pagal J.-C. Junckerio planą patvirtintos Europos strateginių investicijų fondo operacijos nuo 2018 m. gegužės mėn. pritrauks 287 mlrd. eurų investicijų. Manoma, kad geresnėmis galimybėmis gauti finansavimą pasinaudos apytiksliai 635 000 mažųjų ir vidutinių įmonių. 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamentas ir valstybės narės susitarė dėl reglamento, kuriuo stiprinamas ESIF, o investicijų tikslas padidinamas iki 500 mlrd. eurų iki 2020 m. ESIF 2.0 reglamentas įsigaliojo 2017 m. gruodžio 30 d. 2017 m. birželio 28 d. Komisijos Diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities pabrėžiama, kad reikia naudojant mažiau išteklių nuveikti daugiau ir sustiprinti ES biudžeto lėšų poveikį, kai biudžetas yra ribotas. 2018 m. birželio mėn. paskelbtame nepriklausomame ESIF vertinime prieinama prie išvados, kad ES garantija yra veiksmingas būdas padidinti rizikingesnių EIB operacijų mastą ir jai prireikia mažiau biudžeto išteklių, palyginti su finansinėmis priemonėmis. Be to, pabrėžiama, kad reikia toliau gerinti galimybes gauti finansavimą inovacijoms, taip pat stiprinti sąveiką su kitomis ES finansavimo programomis. [Daugiau informacijos](http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-4008_lt.htm). Šaltinis: Europos Komisija.