Gruodžio 08 d.

Mokslinių bandymų pagalba pomėgis virto verslo idėja – siekiama sukurti išskirtinėmis savybėmis pasižymintį ledo obuolių actą

2021-11-15 11:30 Dalintis:

Išskirtinio ledo obuolių acto sumanytojas teigia, kad Lietuvoje sudėtinga įsigyti netgi tradicinio obuolių acto, teikiančio naudą fizinei ir emocinei sveikatai. Tuo tarpu sėkmingai patobulintas produktas pasižymėtų dar stipresnėmis naudingosiomis savybėmis. Nors ledo obuolių acto gamybos technologija dar tebevystoma, idėjos autorius tikina, kad vartotojų susidomėjimas ir geri atsiliepimai motyvuoja ir toliau įgyvendinti savo sumanymą.

Idėją padiktavo pomėgis

MB „Artrūna“ direktorius Artūras Šorys pasakoja, kad idėją gaminti obuolių actą parsivežė iš Kanados. Pradėjęs ieškoti panašių produktų Lietuvoje, jis suprato, kad jų pasiūla mūsų šalyje labai maža. Todėl nors iš pradžių pašnekovas nusprendė obuolių actą gaminti savo reikmėms, vėliau jo veikla išsiplėtė. 

„Tuo metu dirbau kitoje srityje, jaučiausi labai pavargęs. Vienoje knygoje perskaičiau, kad geriausias vaistas nuo chroniško nuovargio yra nefiltruotas obuolių actas ir natūralus medus. Ekologiškų prekių parduotuvėje įsigijau obuolių acto iš Prancūzijos, kurį greitai suvartojau. Todėl pradėjau ieškoti, kur dar galėčiau jo įsigyti, o neradęs, nusprendžiau pasigaminti pats.

Kitais metais savo pagamintą obuolių actą nusprendžiau padovanoti draugams per Kalėdas. Po mėnesio jie pradėjo skambinti prašydami parduoti daugiau acto. Stebėjausi, kas nutiko, pradėjau klausinėti, kodėl jiems taip prireikė šio produkto. Draugai papasakojo, kad pradėję vartoti mano pagamintą actą ėmė geriau miegoti, susitvarkė jų virškinimas, nuotaika ir savijauta tapo geresnės“, – prisimena pašnekovas.

MB „Artrūna“ direktorius pasakoja, kad paskatintas draugų ir pažįstamų susidomėjimo jo produktu, kasmet pradėjo gaminti vis didesnį obuolių acto kiekį. Galiausiai savo produkciją nusprendė išbandyti ir prekiaudamas mugėje, kur jo gaminiai sulaukė didelio pasisekimo ir palankių įvertinimų. Taip A. Šorys ir padėjo plėtoti obuolių acto gamybą.

Kol kas ledo obuolių acto technologija tebevystoma. MB „Artrūna“ direktorius sako, kad pirmą kartą šį actą pagamino atsitiktinai, kai actui ruošti skirti obuoliai užšalo, tačiau vis tiek buvo panaudoti. Tąkart jis buvo nustebintas spontaniško bandymo sėkme. Dabar šį rezultatą bando atkartoti su mokslininkų pagalba.

Didesnė produkto pridėtinė vertė

MB „Artrūna“ gaminama produkcija pavadinta „Oksos“ vardu, senąja žemaičių kalba reiškiančiu „actą“. Kaip pasakoja A. Šorys, šį pavadinimą įkvėpė jo senelė, kuri taip pat gamino obuolių actą. Be tradicinio obuolių acto ir siekiamo pagaminti ledo obuolių acto, MB „Artrūna“ ruošia produktus su tokiais ingredientais kaip rožių žiedlapiai, avietės, žemuogės. Todėl kai pavyks ištobulinti gamybos technologiją, inovatyvaus produkto sumanytojas žada pats gaminti ir klientams siūlyti ledo obuolių actą.

MB „Artrūna“ direktorius teigia, kad nors ledo obuolių acto vartojimas nesiskirtų nuo tradicinio obuolių acto, inovatyvus produktas turėtų pasižymėti kitokia vidine sudėtimi, nes naujausių tyrimų duomenimis nustatyta, kad šaldytuose obuoliuose yra daug daugiau naudingųjų savybių. Todėl šis gaminys turėtų būti plačiau panaudojamas medicinoje ir jos profilaktikoje, grožio industrijoje, SPA procedūrose, kulinarijoje.

„Obuoliai, kurių sudėtyje yra 80% vandens, jam užšalus virsta ledo kristalais. Todėl spausdami jų sultis gauname tirpsmo vandenį. Tolimesnės fermentacijos ir brandinimo metu visos organinės rūgštys, vitaminai ir mineraliniai elementai sąsajoje su atsiradusiu tirpsmo vandeniu pasiekia maksimalius koncentracijos sluoksnius, tampa labiau subalansuoti. 

Todėl ledo obuolių actas turėtų turėti 12 kartų didesnę rūgščių koncentraciją ir 30% daugiau vitaminų bei atsiradusių naujų mikroelementų lyginant su įprastomis obuolių sulčių technologijomis. Taip pat naujas produktas turėtų pasižymėti geresnėmis maistinėmis, skonio ir aromato savybėmis, didesniu kaloringumu ir energetine verte, būti lengviau įsisavinamas lyginant su įprastu obuolių actu“, – teigia inovatyvaus produkto sumanytojas.

Iššūkiai kuriant sudėtingą produkto technologiją

MB „Artrūna“ direktorius pasakoja, kad paruošti ledo obuolių actą bando jau penkerius metus. Įgyvendindamas savo idėją jis susiduria su nemažai sunkumų, iškylančių dėl sudėtingos acto gamybos technologijos. Tačiau rankų nenuleidžia ir toliau siekia savo tikslo. „Eksperimentinis darbas sudėtingas. Tam, kad sužinotume, ar produktas pavyko, turime laukti metus laiko – tiek laiko užtrunka pagaminti obuolių actą“, – pasakoja pašnekovas.

A. Šorys bendradarbiauja su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru, dirba su skirtingais mokslininkais ir laboratorijomis. Pagamintą produktą jam yrą tekę siųsti ir į Vokietijos laboratorijas. Eksperimentai atliekami su skirtingomis obuolių veislėmis, išbandoma skirtinga jų užšaldymo temperatūra, siekiant nustatyti, kada obuoliai geriausiai tinka tolimesniam perdirbimui. 

Obuolių acto gamintojas pasakoja, kad kai prieš kelerius metus pradėjo ieškoti mokslininkų, su kuriais galėtų pasidalinti savo idėja ir bendradarbiauti ją įgyvendindamas, iš pradžių bendraminčius surasti buvo sudėtinga. Tačiau galiausiai jo atkaklumas davė rezultatų. „Pas kokius mokslininkus beatvažiuodavau, visi turėdavo daugiau klausimų nei atsakymų. Galiausiai suradau profesorių, kuris galėjo suteikti man reikiamus atsakymus. Tačiau jis buvo labai užsiėmęs, todėl man reikėjo jį sudominti. Metus visus kozirius, jis sutiko bendradarbiauti ir dabar bendromis pastangomis judame į priekį“, – teigia pašnekovas.

Vystant veiklą svarbu parama ir palaikymas

Įgyvendindami savo idėja, MB „Artrūna“ pasinaudojo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) administruojama Europos Sąjungos fondų investicijų priemone „Inostartas“. Ši priemonė skirta skatinti naujų, inovatyvių įmonių savarankiškumą vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. „Inostarto“ pagalba smulkiojo ar vidutinio verslo subjektai gali gauti paramą idėjos, produkto vystymui ar tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimui. 

„Mokslo ir verslo sintezės dėka gimsta inovatyvūs produktai ir paslaugos, kurie palengvina mūsų gyvenimus bei padeda spręsti kasdienius iššūkius. Daug dėmesio sulaukusi „Inostarto“ priemonė padeda veiklą vystyti būtent tokias progresyvias idėjas generuojantiems startuoliams ir įmonėms, tarp kurių ir MB „Artrūna“, – teigia MITA vadovė Birutė Bukauskaitė.

MB „Artrūna“ direktorius pasakoja, kad šiuo metu dalyvauja antrajame paramos etape. Pirmojo etapo metu jis turėjo tikslą teoriškai patikrinti, ar įmanoma įgyvendinti turimą idėją, taip pat pagaminti pirmąjį produkto prototipą. Dabar A. Šorys siekia pagaminti produktą, pateikti jį vartotojams ir sulaukti jų atsiliepimų. Jis teigia, kad priemonės „Inostartas“ dėka gauta finansinė parama leido atlikti reikiamus mokslinius tyrimus, o suteiktos specialistų konsultacijos padėjo gauti informaciją, svarbią tolimesniam veiklos vystymui.

Kalbėdamas apie kitus startuolius, norinčius įgyvendinti savo idėją, A. Šorys sako, kad svarbiausia tiesiog pradėti veikti. Jis tikina, kad pradedantiesiems vystyti veiklą labai svarbi išorės parama ir palaikymas. „Kai esi vienas, sunku eiti pirmyn. Gaminant actą susiduriu su iššūkiais, reikalaujančiais daug investicijų ir laiko. Ne sykį norėjau savo veiklą mesti ir daugiau obuolių acto nebegaminti. Tačiau ir toliau dirbau dėl to, jog tai buvo reikalinga žmonėms, kurie prašydavo mano pagaminto acto ir papasakodavo, kaip jis padėjo“, – nenuleisti rankų įgyvendinant savo idėją ragina MB „Artrūna“ direktorius A. Šorys.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Inovacijų Lietuva: ar žinai, ką kuriame?“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis. Daugiau informacijos www.mita.lrv.lt



Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location