Mokslininko karjeros dilema: kuo anksčiau pasirinkti sritį ar kaupti tarpdisciplinišką patirtį

Praėjusią savaitę vykusio tinklaveikos renginio „Šiuolaikinio mokslininko pasirinkimai“ dalyviai išgirdo tris labai skirtingas karjeros istorijas. Jas papasakojo ir patarimais pasidalino startuolio „Delta Biosciences“ bendraįkūrėjas Dominykas Milašius, FTMC mokslininkas dr. Arūnas Stirkė ir LSMU prorektorė mokslui prof. habil. dr.  Vaiva Lesauskaitė. Susitikti gyvai gyvybės mokslų industrijos bendruomenę pakvietė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

Geros galimybės ir idėjos pačios jus susiras 

Prestižiniame Prancūzijos Sciences Po universitete artimųjų rytų politiką studijavęs, geopolitikos ir inovacijų konsultantu Persijos įlankos regione dirbęs konsultacinio biuro „Unit 370“ įkūrėjas Dominykas Milašius prieš metus sugrįžo į Lietuvą ir su bendraminčiais dr. Vladu Oleinikovu ir Danielium Kratkovski įkūrė „Delta Biosciences“.  

Tarpdisciplininio startuolio kuriama pasaulinio lygio inovacija integruoja skirtingas gyvybės mokslų technologijas į vieną mikroskysčiais ir DNR koduotomis bibliotekomis paremtą procesą. Naujos kartos vaistų-kandidatų atrankos platformą vystanti komanda turi ambiciją optimizuoti kertinius vaistų kūrimo procesus.

Mintis kartu kurti startuolį gimė dar Londone, prie alaus diskutuojant, kaip geriausiai panaudoti savo talentus reikšmingiems pasaulio iššūkiams. Idėja galiausiai išsikristalizavo susidūrus su kovido krize. Apjungę tarpdisciplinines pajėgas – mokslą, valdymo strategiją ir finansinę ekspertizę, jie pirmiausia pasitikrino, ar gali veikti kaip komanda. Startuolio kelionė nuo idėjos iki Lietuvoje startavusio giliųjų technologijų (angl. deep tech) projekto truko vos kelis metų ketvirčius. Šiandien mažiau nei metus gyvuojančioje komandoje dirba 15 žmonių, du trečdaliai jų – iš užsienio sugrįžę mokslininkai.  

Pirmasis su bendraminčiais vystomos platformos taikinys – COVID-19 virusas. Inovatoriai prisideda prie „COVID Moonshot“ iniciatyvos ir, dirbdami su Anglijos, Amerikos bei Izraelio mokslininkais, bando rasti piliulę, kuri gydytų koronaviruso sukeliamą ligą. 

Perėjimas iš politikos verslo į mokslo verslą, D. Milašiaus teigimu, iš esmės pakeitė jo mentalitetą: „Dirbdamas su politinėmis krizėmis, dažniausiai reaguoji į tai, kas jau yra įvykę, ir naviguoji blogų interesų veikiamoje erdvėje. Tuo tarpu gyvybės mokslų srities technologiniame startuolyje visada žiūri į priekį. Jei mums pavyks optimizuoti vaistų atrankos procesą, padėsime gerokai greičiau atlikti farmacijos įmonių vykdomus tyrimus, prisidėti prie naujų vaistų kūrimo. Galimybė per technologijas padėti pagerinti žmonių gyvenimą yra labai pozityvus šuolis iš kartais neigiamo geopolitinių konsultacijų pasaulio“.  

Pristatymo pabaigoje D. Milašius su pasirinkimo dilema susiduriančius jaunuosius mokslininkus paragino aktyviai kurti tarpdisciplininių inovacijų ekosistemą.  

„Dabar Lietuva – puiki vieta kurti. Vietoje užauginti ir sugrįžtantys talentai, rizikos kapitalas, fokusavimasis į MTEPI ir strateginė valstybės parama per tokias agentūras kaip MITA, padeda artėti prie lūžio taško. Jei jį pasieksim, Lietuva atsiras tarp tokių šalių kaip Izraelis, Singapūras, JAE ir Šveicarija. Tad nesvarbu, kur pasirenkate dirbti – akademinėje srityje, startuolyje ar brandžioje įmonėje – jei mąstote ekosistemiškai, geros galimybės ir idėjos pačios jus susiras“, – optimistiškai nusiteikęs D. Milašius. 

Svarbiausia, jog tai, ką darai, „kabintų“ 

„Vienas iš signalų jauniesiems mokslininkams turi būti įdomumas“, – būtent tai akcentavo iš verslo sugrįžęs FMTC vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Arūnas Stirkė.  

Bioelektrinių reiškinių laboratorijos vadovas bei Latvijos universiteto stažuotojas renginio metu pasakojo sako karjeros vingius, kurių jo biografijoje apstu. Nors įstojo į Vilniaus pedagoginį universitetą, jis pabaigė Vilniaus universitetą, po to dirbo ląstelių banko moksliniu darbuotoju, pardavimų vadybininku, vėliau tapo plėtros direktoriumi ir įmonės bendraturčiu.  

„Daugelio karjeros niuansų negaliu paaiškinti. Atrodo, kad išsisėmus vienoje vietoje vis atsirasdavo nauja traukianti sritis. Bet, matyt, giliai viduje vis kirbėjo ir kažkas traukė į tą žinių pasaulį. Todėl, kai vienas profesorius atsitiktinai pasiūlė studijuoti doktorantūrą, pasirinkau chemijos fakultetą, įstojau ir nesigailiu“, – pasakoja mokslininkas.  

Dar vienas itin svarbus karjeros etapas jam buvo stažuotė Arizonos valstijų universitete JAV, kur dirbo su bioeleketriniais reiškiniais. Jame pasisemtą kitokį požiūrį į darbą mokslininkas stengiasi perteikti ir savo laboratorijoje: svarbu ne tik darbas dėl darbo, bet ir pagarba dirbančiajam.  

A. Stirkė pripažįsta, kad posūkis atgal į mokslą buvo finansiškai skaudus etapas, bet versle įgytos žinios ieškoti bendraminčių labai padeda FMTC kuriant laboratoriją, kurioje vykdomi impulsinių elektrinių laukų poveikio tyrimai ląstelėms.  

Nors jo vadovaujama laboratorija auga, o technologija įdomi verslui, mokslininkas nerimsta ir toliau: šiuo metu Latvijos universiteto Kieto kūno fizikos institute dirba su Organ-on-chip technologija ir siekia į mikročipo prietaisus integruoti impulsinio elektros lauko dedamąsias, leisiančias tyrinėti ne tik vieną ląstelių liniją, bet ir organus. 

Paklaustas, kas jo manymu svarbiau: darant karjeros vingius įgyti tarpdiscipliniškumą ar kuo anksčiau pasirinkti sritį, jis pritarė, kad dirbant nuosekliai atsiranda įdirbis, ilgėja publikacijų sąrašas ir kokybė, bet pasiūlė atsigręžti į apie jaunojo mokslininko tikslą. Jam pačiam straipsniais turtingas CV niekada nebuvo siekiamybė: „Paprastai už žmogų kalba jo darbai. Dirbant versle keitėsi pozicijos, kaupėsi patirtis, tad neparašyti straipsniai man – ne problema. Svarbiausia, jog tai, ką darau, kabintų“.   

Quo vadis, medice? 

„Quo vadis, medice?“, – tokiu gydytojams skirtu klausimu apie pasirinkimą tarp ligoninės ir mokslo laboratorijos pradėjo LSMU prorektorė mokslui, prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė.

Ji papasakojo, kad gydytojos patologės specialybė patraukė galimybe suprasti ligų mechanizmus ir prisiminusi, kaip vienas ministras prieš kelis dešimtmečius sakė, kad jei chirurgui nesiseka, jis gali eiti dirbti gydytoju patologu, džiaugėsi jau radikaliai pasikeitusiu požiūriu. Dabar, anot jos, gydytojai-mokslininkai sudaro net 37% medicinos ir fiziologijos Nobelio premijos laureatų, tad jų įnašas ženklus, o žinios itin reikalingos plėtojant precizinę mediciną.  

Pranešimo metu V. Lesauskaitė aptarė dažniausius gydytojo-mokslininko karjeros trukdžius. Vienas iš jų – užsitęsusios studijos, dėl kurių savarankišku specialistu tampama tik po gerų 14 metų. Be to, situaciją apsunkina atsakomybė šeimai ir vaikų priežiūra, pavyzdžiui, LSMU įprasta, kad medikės doktorantės išeina akademinių atostogų. Dar vienas stabdis – stipri klinikinio ir mokslinio darbo konkurencija. Atkakliai vykdant ilgalaikius mokslinius tyrimus rezultatai pasiekiami po 10 metų, o norint laimėti konkursinį finansavimą, susiduriama su didele konkurencija. Tuo tarpu klinikinis darbas suteikia stabilumą, jame gaunamas greitas rezultatas ir grįžtamasis ryšys. 

Kalbėdama apie gydytojo-mokslininko ugdymą prorektorė pabrėžė vadovo, aiškių prioritetų, multidisciplininės aplinkos svarbą ir neišvengiamą integraciją į tarptautinę mokslinę aplinką. Jos teigimu, bene visi lyderiaujantys mokslininkai yra ilgiau ar trumpiau dirbę užsienio universitetuose.  

Patvirtinusi pastebėjimą, kad pradedantiesiems dabar daug karjeros pagundų, jiems V. Lesauskaitė patarė pamėginti rasti balansą tarp klinikinio ir mokslinio darbo. Pranešimo metu LSMU atstovė ne kartą grįžo prie minties, iliustruotos Marfano sindromo įžvelgimu graikų kilmės ispanų dailininko El Greco tapytose figūrose, kad į viską galima ir reikia žiūrėti skirtingai, o matant visumą gebėti atrasti detales.  

„Biologinės krypties mokslininkai mato detales, o gydytojai – visumą. Kažkur per vidurį tie gydytojai ir mokslininkai susitinka“, – užbaigė V. Lesauskaitė.  

Visus renginio pranešimus išgirsti galite čia.

Renginį organizavo MITA projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ komanda. Tai iniciatyva, skatinanti gyvybės mokslų industrijos augimą Lietuvoje ir žinomumą tarptautiniu mastu. Ji apima visa spektrą MITA teikiamų paslaugų nuo konsultacijų dėl inovacijų paramos priemonių iki akceleravimo programų bei pagalbos pritraukiant investicijas.  

Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra