Mokslas ir verslas kuria naują pramonės rūšį

Mokslui bendradarbiaujant su verslu, Lietuvoje atsiranda nauja pramonės sritis – beržų sulos gavyba ir apdirbimas. Išsinuomotuose beržynuose vykdomas dvejus metus užtruksiantis bendras Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro bei mažosios bendrijos „Ekosula“ projektas. Sulos gavyba Lietuvoje nėra naujiena, tačiau pramoninės beržų sulos gavybos iki šiol nebuvo, nors mokslininkai tam pradėjo rengtis prieš dešimtmetį.

Projekto vadovas profesorius Pranas Viškelis pasakoja, kad projektas vykdomas išsinuomotame Kėdainių miškų urėdijos beržyne. Sulai išgauti pramoniniu būdu bus naudojamas implantas, kurį „Ekosula“ nusipirko iš jį sukūrusio profesoriaus Vlado Vilimo. Tai ekologiškai saugus, biologiškai suderinamas su beržo mediena vamzdelis, kurį ištraukus beržo žievė greitai užsitraukia ir nelieka jokių landų į medieną patekti antikūniams – nešvarumams, pelėsiams, vabzdžiams ir panašiems.

„Dabar į sistemą yra sujungta keli šimtai beržų, iš kurių išgaunama sula patenka į vieną konteinerį, kuris kas valandą pristatomas į mūsų laboratorijas. Sula patenka į šaldiklį ir iškart užšaldoma. Sistema yra visiškai uždara, kad nepatektų jokia dulkelė ir neprasidėtų fermentacija, todėl sula iškart visiškai tinka maistui, o jos gavyba nepakenkia beržui. Ekologinius reikalavimus visiškai atitinka ir beržynas, ir visa sulos gavybos bei laikymo įranga. Ir tai yra vienas svarbiausių mūsų tikslų“, – pasakoja prof. P. Viškelis.

Sulą raugins

Kitame projektro etape, anot jo, bus kuriami nauji biologiškai vertingi produktai iš beržų sulos. „Kuriame ir pramoninę beržų sulos gavybos, ir jos paruošimo technologiją, pavyzdžiui, mokomės ją rauginti, – pasakoja P. Viškelis. – Žmonės sulą renka ir ją raugina nuo seno, tačiau tai daro pridėdami įvairių priedų: avižų, razinų ir panašiai. Tai ne visada saugu. Mes pridedame probiotinių rūgimo bakterijų, kurios yra labai vertingos žarnynui.“

Rauginta beržų sula yra dar sveikesnė negu šviežia. Ji gali būti sumaišyta su įvairių uogų milteliais, kurie visiškai išlaiko natūralią biocheminę sudėtį ir visus vitaminus. Kitas kuriamas produktas – beržų sulios valgomieji ledai, primenantys šerbetą. Taigi, kartu kuriami produktai, kuriuos verslas paskui galės gaminti ir parduoti.

Kyla logistinių iššūkių

„Ekosulos“ vadovas Vladas Šimelis teigia, kad projekto užuomazgos, kai išbandyta prof. V. Vilimo sukurta sulos pramoninės gavybos technologija, buvo 2017–2018 metais išsinuomotame Kazlų Rūdos urėdijos beržyne. Dabar profesorius aktyviai prie jo prisideda, o įranga tobulinama Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro laboratorijoje.

Prof. V. Vilimas pasakoja, kad projektas vykdomas kompleksiškai: gavusi paramą MB „Ekosula“, užsakė įrangą formai gaminti, o pagal šią formą pagaminti sulos gavybos implantai, kuriais sula ateinantį pavasarį sula bus išgaunama Kėdainių urėdijos beržynuose.

Be to, projekte taip pat dalyvaujantis A. Stulginskio universitetas dirba Ignalinos rajone, kur ūkininkas įsigyta įranga leido sulą savo beržyne. Pernai jis jau realizavo apie 25 tonas sulos. Kitais metais, gavęs naujus implantus, jis vykdys bandymus savo sklype didesne apimtimi.

Pasak prof. V. Vilimo, prieš pradedant masinę sulos gavybą, tenka numatyti logistikos iššūkius, nes sulą reikia reikia per dvi dienas patiekti užsakovui arba užšaldyti, kad ji nepradėtų fermentuotis. Iki Babtuose esančių šaldytuvų, sulą superkančios ir perdirbančios Šalčininkų UAB „Straikas“ – apie 150 kilometrų, todėl reikia ir beržynų, prie kurių lengva privažiuoti.

Dėmesys verslui – prioritetas

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro vadovas Gintaras Brazauskas teigia, jog ši institucija atlieka taikomuosius tyrimus, skirtingai nei universitetai, kurių tikslas yra fundamentiniai mokslai, todėl bendradarbiavimas su verslu yra mokslo centro prioritetas. Iš maždaug 12 mln. šios institucijos metinių pajamų trečdalis gaunama iš Lietuvos verslo.

Nors yra projektų, kurie iš dalies finansuojami vastybės, G. Brazausko teigimu centras siekia aktyviau bendradarbiauti su Lietuvos verslu ir ūkininkais. Daug dėmesio centro vykdomiems tyrimams skiria ir pats verslas.

„Kai kurios įmonės grįžta ir po dešimties metų pertraukos, atsiranda ir naujų įmonių, kurioms reikalingos mūsų paslaugos. Dauguma įmonių bendradarbiavimo lieka patenkintos ir grįžta su naujais užsakymais“, – teigia centro vadovas.

Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.