Miestų ateitis – pagal Lietuvos urbanistinės politikos kryptis

Lietuvos urbanistinės politikos kryptys, kurias patvirtino aplinkos ministras, turėtų tapti vertybiniu pagrindu tvariems miestams ir kitoms gyvenamosioms vietovėms planuoti. Kartu patvirtintos ir rekomendacijos šioms kryptims įgyvendinti.

Išskirtos keturios pagrindinės šalies urbanistinės politikos kryptys. Tai klimato kaitos poveikio švelninimas ir atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams stiprinimas, sinergijos tarp urbanizuotų ir neurbanizuotų teritorijų sukūrimas ir ryšių stiprinimas, visuomenės ir vietos bendruomenių gyvybingumas bei socialinės ir kultūrinės atskirties mažinimas ir darnus urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų vystymas.

Šios pagrindinės kryptys, kaip sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius Narmontas, bus integruotos į šalies teritorijos bendrojo plano koncepcijos sprendinius ir padės nustatyti urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų darnaus vystymosi prioritetus socialiniu, kultūriniu, ekonominiu ir aplinkos aspektu.

Rekomendacijos urbanistikos politikos kryptims įgyvendinti skirtos visoms interesų grupėms, kurios turi tiesioginę ar netiesioginę įtaką urbanistiniam vystymui. Išskiriamos penkios tokios grupės: valstybės ir savivaldos institucijos, pilietinė visuomenė (piliečiai, nevyriausybinės organizacijos, vietos bendruomenės ir jų asociacijos), profesionalai bei juos vienijančios organizacijos ir akademinė bendruomenė. Būtina, kad jos ne tik dalyvautų, bet ir bendradarbiautų.

Poreikis suformuoti urbanistinės politikos kryptis kilo todėl, kad šalies urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų plėtra yra nepakankamai koordinuota ir kompleksiška. Šios teritorijos, jų ištekliai ir infrastruktūra naudojami nepakankamai racionaliai ir veiksmingai, aplinkosaugos priemonės ne visada apsaugo gyventojus nuo neigiamo urbanizacijos poveikio, o pokyčiai urbanizuotose teritorijose dažnai daro neigiamą poveikį fizinei, socialinei, kultūrinei ir ekonominei aplinkai, gyventojų sveikatai, užimtumui ir veiklos plėtojimui.

Urbanistinės politikos, kuri nustatytų šalies darnaus miestų planavimo kryptis, būtinybę pažymėjo jau pirmojo Lietuvos urbanistinio forumo, kurį inicijavo Aplinkos ministerija, dalyviai 2007-aisiais. Šią idėją itin akcentavo dešimtasis urbanistinis forumas 2016 metais.

Siekdama parengti urbanistinės politikos kryptis, Aplinkos ministerija 2017 m. pradėjo diskusijas su suinteresuotomis grupėmis ir ekspertais. Atsižvelgus į jų pastabas, siūlymus bei įžvalgas ir buvo parengtas dabartinis dokumentas.

Šaltinis: Aplinkos ministerija.