Rugpjūčio 24 d.

M. Vilys: Nustokime nuvertinti savo pasiekimus inovacijų srityje – tai nekonkurencinga!

2017-10-11 14:15 Dalintis:

Lietuvai vis dar būdingas saviplakos ir savikritikos fenomenas, kai bet kokį progresą, pažangą ar pastangas esame linkę vertinti skeptiškai arba neįvertinti visai. Pasaulio ekonomikos forumo sudaromo Konkurencingumo indekso rezultatai yra puikus to pavyzdys. Remiantis šiuo indeksu, Lietuvos konkurencingumas inovacijų srityje, lyginant su praėjusių metų duomenimis, smuktelėjo dviem pozicijom žemyn. Rugsėjo mėnesį paskelbtame tyrime pagal inovacijų ekosistemos konkurencingumą Lietuvai atiteko 41 vieta tarp 137 pasaulio valstybių, pernai buvome 39-i. Atrodytų, kad per metus Lietuva inovacijų srityje nenuveikė nieko svarbaus, tačiau šių metų birželio mėnesį Europos Komisijos paskelbtas Inovacijų Švieslentės tyrimas, rodo, kad Lietuva padarė bene didžiausią progresą šioje srityje. Tai kaip taip gali būti, kad vienas tyrimas rodo nuosmukį, o kitas pažangą? Skirtumas tarp abiejų tyrimų yra tas, kad vienas remiasi statistiniais duomenimis ir realiais ekonominiais rodikliais, kitas – asmenine verslininkų nuomone. Pasaulio ekonomikos forumo Konkurencingumo indekse inovacijų ekosistemos konkurencingumas yra apskaičiuojamas pagal 7 komponentus (arba sudedamąsias dalis) – verslo gebėjimai diegti inovacijas; mokslinių tyrimų institucijų kokybė; verslo išlaidos MTEP; verslo ir mokslo bendradarbiavimas MTEP srityje; viešojo sektoriaus pirkimų poveikis inovacijų plėtrai (t.y. viešojo sektoriaus išlaidos pažangių technologijų įsigijimui); verslo priėjimas prie mokslininkų ir inžinierių; bei patentinių paraiškų skaičius milijonui gyventojų. Tačiau šeši iš septynių komponentų vertinimai yra gaunami ne iš konkrečių statistinių duomenų, bet iš Pasaulio ekonomikos forumo atliekamos verslo apklausos. O Europos Komisijos sudaromas Inovacijų Švieslentės tyrimas įvertina ES valstybių inovacijų ekosistemą pagal 27 komponentus ir didele dalimi remiasi statistinių duomenų analize. Pavyzdžiui, Europos Komisijos tyrimas rodo, kad 2010-2016 m. Lietuvos inovacijų ekosistema patobulėjo labiausiai iš visų ES valstybių narių: suminis inovacijų indeksas, kuris atspindi bendrąją valstybės inovacijų sistemos būklę, Lietuvoje 2016 m., lyginant su 2010 m., pakilo 21 proc. Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad 2010-2016 m. Lietuva pasiekė įspūdingą progresą pagal tokius aspektus kaip verslo išlaidos inovacijų diegimui – Lietuvos rezultatai pagal minėtą komponentą šiuo metu yra 171 proc. geresni nei 2010 m. Reikšmingas progresas taip pat pasiektas tokiose srityse kaip rizikos kapitalo fondų investicijos, klasterizacija, plačiajuosčio interneto skvarba. Europos Komisijos atliekamas Inovacijų Švieslentės tyrimas taip pat rodo, kad Lietuvos rezultatai pagal inovacinių prekių arba procesų įvedimą versle šiemet yra 50 proc. geresni nei 2010 m. Lietuvos progresą inovacijų srityje netiesiogiai taip pat atspindi ir reikšmingai išaugęs Lietuvos pramonės produktyvumas: pavyzdžiui, 2016 m. vieno pramonės dirbančiojo sukuriama metinė pridėtinė vertė (19,8 tūkst. EUR) buvo 62 proc. didesnė nei prieš krizę. Kitaip tariant, reali situacija rodo, kad ne tik darome pažangą, bet darome ją sparčiau ir intensyviau už kitus. Žinoma, dar tikrai nesiekiame labiausiai inovacijų srityje atitrūkusių Europos Sąjungos valstybių, tačiau tikrai turime kuo pasidžiaugti. Todėl Pasaulio ekonomikos forumo apklausos rezultatai leidžia numanyti, kad joje dalyvavę Lietuvos verslo atstovai nebuvo linkę girtis ar bent jau pozityviai vertinti savo šalies pasiekimus. Jie mieliau rinkosi mums visiems iki skausmo pažįstamą savikritišką vertinimą. Čia iškyla bene didžiausias paradoksas. Inovacijos ir saviplaka iš esmės yra nesuderinama dalykai. Inovacijų esmė yra gebėjimas žvelgti į priekį ir matyti naujas galimybes bei potencialą, o ne dairytis atgal ir baimintis galimų grėsmių. Todėl tam, kad Lietuva būtų tikrai inovatyvi šalis ir kad inovacijų indeksuose ne tik sparčiai vytumėmės pirmaujančias valstybes, bet ilgalaikėje perspektyvoje patektume į jų gretas, turime keisti mūsų požiūrį, nes su dabartiniu verslo įsivaizdavimu inovacijų srityje nieko nuostabaus, kad smuktelėjome per dvi pozicijas žemyn. Niekas kitas, bet tik patys galime padaryti save inovatyvius ir tiek, kiek to norime. Inovacijos – tai norų ir galimybių derinys, kur norai turi daugiau reikšmės, nes net ir esant ribotoms galimybėms leidžia pasiekti geresnių rezultatų. Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location