Liepos 23 d.

M. Skuodis: „Rail Baltica“ statybos tempai netenkina, vadovų ir valdybos atsakomybė – suvaldyti rizikas dėl suplanuotų investicijų

2024-06-13 08:00 Dalintis:

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybė privalo rasti sprendimus, kaip kuo greičiau įgyvendinti ypatingos strateginės reikšmės projektą – europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimą. Dėl nepakankamos darbų spartos kylant rizikoms iki šių metų pabaigos nepanaudoti dalies projektui skirtų Europos Sąjungos lėšų, ministras nurodė „Lietuvos geležinkelių“ valdybai pateikti rizikų valdymo planą.

Ministras, įvertinęs „Lietuvos geležinkelių“ ir „Rail Baltica“ projektą koordinuojančios trijų Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ vadovų pateiktą medžiagą apie „Rail Baltica“ įgyvendinimo eigą, nurodė „Lietuvos geležinkelių“ valdybai iki liepos 1 d. akcininkui pateikti rizikos valdymo planą, kaip bus spartinamas projekto įgyvendinimas.

„Esama geopolitinė situacija skatina sparčiai integruotis į Europos geležinkelių tinklą, didinti infrastruktūros kokybę ir pajėgumus, tačiau pagrindiniai geležinkelių projektai šiandien vėluoja, kai kurie stipriai. Raginu „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę rimtai ir atsakingai pasižiūrėti į situaciją ir nedelsiant imtis veiksmų rizikoms valdyti ir darbams spartinti“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.

Įmonės valdybai ir vadovams apie grėsmę nepanaudoti dalies ES lėšų, skirtų projektui, jau ne kartą indikuota. Būtinybė spartinti strateginius geležinkelių projektus šalyje ir iki 2024 m. būti užbaigus esminius europinės vėžės geležinkelio linijos tiesimo iki Panevėžio darbus aiškiai nurodyta ir „Lietuvos geležinkeliams“ skirtame Susisiekimo ministerijos lūkesčių rašte dar 2022 m. 

Vėluojant įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą taip, kaip numatyta, ministerija mato grėsmę Lietuvos geležinkeliams netekti dalies šiam projektui numatytų ES lėšų. Atsakomybė dėl tokios situacijos tenka už projektų vykdymą šalyje atsakingiems „Lietuvos geležinkeliams“ – jų vadovams ir valdybai. Dėl vėlavimų galimą prarasti ES finansavimą, kurio didžioji dalis skirta geležinkelio tiltui per Nerį tiesti, turėtų padengti pati bendrovė.

Nepaisant vėlavimų, Lietuva iš trijų Baltijos valstybių yra labiausiai pažengusi įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą: brandžiausiame projekto ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos jau statoma geležinkelio sankasa ir inžineriniai statiniai beveik 30-ies kilometrų atkarpoje nuo Kauno Latvijos sienos link. Šiemet planuojama pasirašyti sutartis dėl naujų geležinkelio sankasos ruožų ir darbų vykdymo maždaug 70 km ilgio atkarpoje, taip pat planuojami viešieji pirkimai dėl 168 km bėgių tiesimo darbų.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location