LSMU profesorė: į vyresnius žmones orientuota užimtumo politika turi teigiamą įtaką jų sveikatai

Gyventojų senėjimą lemia trys pagrindinės, visoms šalims universalios priežastys – mažėjantis gimstamumas ir mirtingumas bei migracijos procesai. Pastarieji ypač reikšmingai paveikė Lietuvos gyventojų amžiaus struktūrą. Daug jaunimo emigravus, Lietuvos populiacija senėja greičiau nei daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių. Todėl Lietuvai ypač svarbu atrasti vyresnio amžiaus žmonių potencialą, neigti įsigalėjusius stereotipus bei kurti aktyvios senatvės įvaizdį, kuriame vyresnio amžiaus žmogus yra veiklus, propaguojantis aktyvų gyvenimo būdą, norintis mokytis ir pilnavertiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Apie prielaidas tokiai senatvei pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos profesorė Jūratė Macijauskienė.

Įžvalgų platforma „Agenda“ dalinasi straipsnių ciklu tema „Sidabrinis potencialas Lietuvoje“. Rengiant temą, laikomasi požiūrio, kad vyresnio amžiaus žmogus yra ne našta, o pilnavertis pridėtinės vertės valstybei kūrėjas. Sidabrinis – vyresnio amžiaus žmonių – potencialas temoje atsiskleidžia sidabrinės ekonomikos teikiamomis galimybėmis. Terminas „sidabrinė ekonomika“ apibūdina dėl specifinių vyresnio amžiaus žmonių poreikių atsiradusią naują prekių ir paslaugų rinką bei sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms pritaikytiems darbo rinkos modeliams kurti. Daugiau šios temos straipsnių skaitykite čia. Plačiau apie senėjančią Lietuvos visuomenę ir sidabrinę ekonomiką rasite STRATA apžvalgoje.

– ES šalių kontekste Lietuva išsiskiria prasta vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būkle. Skaičiuojama, kad 2019 m. iš tūkstančio 65 m. ir vyresnių bent viena liga sirgo 943 žmonės. Prastą situaciją rodo ir gyventojų apklausos: 2018 m. tik 1 iš 12 65 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertino „labai gerai“ arba „gerai“. Kodėl pasižymime prastesne sveikata ir kaip tai galime taisyti?

– Labai svarbus ir sveiko gyvenimo trukmės rodiklis. Pagal jį taip pat atsiliekame nuo ES vidurkio – sulaukę 65 m. Lietuvos gyventojai vidutiniškai du trečdalius likusio gyvenimo sirgs kokia nors lėtine liga ir turės negalią. Ligotumas nėra išskirtinė vyresnio amžiaus žmonių problema – lėtinių susirgimų skaičius išaugo ir 45–54 m. amžiaus žmonių grupėje. 10 proc. pacientų, kuriems virš 45 m., serga bent dviem ligomis (projekto „Chrodis“ duomenimis). Tad vis dažniau turime kalbėti apie poliligotumą, taip pat apie geriatrinius [specifiškai būdingus vyresnio amžiaus žmonėms – aut. pastaba]  sindromus.

Atsakyti trumpai, kas, palyginus su ES šalimis, nulemia Lietuvos gyventojų prastesnę sveikatos būklę, labai sudėtinga. Įtakos sveikatai turi daug veiksnių. Formulę sudaro tokie kintamieji, kaip gyvensena, biologiniai veiksniai (genetika), aplinka, sveikatos priežiūra. Didžiausias svoris formulėje tenka mūsų elgsenai, t. y. gyvensenai. Su gyvenimo būdu susiję veiksniai, tokie kaip rūkymas, nutukimas, alkoholis ar mažas fizinis aktyvumas, yra daugiau nei pusės mirčių Lietuvoje priežastis.

Socialinės ir ekonominės sąlygos bei su jomis susiję sveikatos netolygumai taip pat turi daug reikšmės. Sumažinus sveikatos netolygumus, tikėtina, pagerintume ir Lietuvos gyventojų sveikatos būklę. Nors bendras sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Lietuvoje geras, tačiau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai atkreipia dėmesį į nepakankamą finansavimą.

Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas ligų prevencijai ir efektyvių politinių sprendimų paieškai. Kokios strategijos reikalingos, kad visi vienodai gerai rūpintumėmės savo sveikata? Kaip prie sveikatos gerinimo gali prisidėti ne tik sveikatos priežiūros, bet ir kiti sektoriai?

– Vyresnio amžiaus žmonių aktyvumas šalies darbo rinkoje auga ir yra didesnis nei ES vidurkis. Ekonomiškai aktyvių 65–74 m. amžiaus grupės žmonių ES vidutiniškai yra 9,5 proc., Lietuvoje – 13,5 proc. Tačiau, atsižvelgiant į ligotumo rodiklius, erdvės aktyvumui augti, atrodytų, ne tiek ir daug. Ar esame pajėgūs ilgiau išlikti darbo rinkoje?

– Tikėtina, kad Lietuvoje šis aktyvumas didesnis dėl ekonominių paskatų – tai svarus papildomas priedas prie pensijos. Tyrimai rodo, kad išaugęs vyresnio amžiaus žmonių užimtumas koreliavo ir su didėjančiais emigracijos mastais, t. y. atsilaisvinusias darbo vietas užėmė vyresnio amžiaus žmonės.

Apskritai išlikimas darbo rinkoje priklauso nuo pensijų sistemos, sveikatos būklės ir paramos bei darbo vietų pasiūlos įvairiose srityse. Daugelyje ES šalių įtraukties į darbo rinką galimybės su amžiumi mažėja dėl įvairių priežasčių: diskriminacijos dėl amžiaus, vyresnio amžiaus asmenų sveikatos problemų ar aktualių gebėjimų trūkumo. Tačiau dažnai stereotipai klaidina. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, vyresnio amžiaus asmenų motyvacija darbui išlieka gana aukšta. Tęsti darbinę veiklą net ir išėjusius į pensiją įgalintume pritaikę darbo vietas pagal vyresnio amžiaus žmonių fizines galimybes, leidę dirbti lanksčiau (nepilną darbo dieną, nuotoliniu būdu, kt.), sudarę sąlygas kvalifikacijos kėlimui arba persikvalifikavimui. Svarbu, kad kartu kistų mokymosi visą gyvenimą koncepcija: reikėtų pereiti nuo „mokykis, uždirbk, atsitrauk“ (angl. learn, earn and retire) prie „mokykis, uždirbk, eik pirmyn“ (angl. learn, earn and move forward) principo.

Beje, tokia į vyresnius žmones orientuota užimtumo politika turi teigiamą įtaką sveikatai – darbas gerina psichologinę būklę. Vieno tyrimo apklausoje net 70 proc. insultą patyrusių mažų įmonių darbuotojų ir vadovų teigė, jog darbas buvo svarbus akstinas jiems sveikti. Vadinasi, nors dalis žmonių nėra patenkinti ilginama darbo trukme ir tolstančiu pensijos amžiumi, norintiems ir pajėgiems dirbti naudinga sudaryti sąlygas išlikti aktyviems darbo rinkoje. Ne versti, bet leisti žmonėms dirbti ilgiau (D. A. Sinclair).

– ES lygmeniu vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai, teikiant sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugas. Taip skatinamas sveikas ir aktyvus senėjimas. Kaip manote, kaip galime pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę? 

– Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2021–2030 m. paskelbė „sveiko senėjimo dešimtmečiu“. Taigi, neabejoju, kad artimiausiu dešimtmečiu sulauksime dar daugiau tarptautinių ir nacionalinių iniciatyvų.

Akcentuočiau, kad priemonės turi būti nukreiptos ne tik į jau 65 ir daugiau metų sulaukusius žmones. Pagrindinis tikslas yra 65 m. sulaukti sveikiems ir išlikti tokiais kiek įmanoma ilgiau. Ligos ir negalios dar dažnai suprantamos kaip trukdžiai sėkmingam senėjimui. Kalbant apie sėkmingą senėjimą, dažniausiai turima omenyje fizinis aktyvumas, sveikatingumas, ligų prevencija, ankstyvoji tam tikrų ligų ir būklių diagnostika. Tačiau pastarieji aspektai visko neapima. Pasaulio sveikatos organizacija sąvoką „sveikas senėjimas“ apibrėžia kaip funkcinio pajėgumo, užtikrinančio gerovę vyresniame amžiuje, ugdymo ir palaikymo procesą. Tai ne tik pagrindiniai sveikatos ir judėjimo poreikiai, bet ir galimybė mokytis, tobulėti ir priimti sprendimus, kurti ir palaikyti santykius, būti naudingam visuomenei. Tokia biopsichosocialinio modelio samprata padeda visapusiškiau suprasti ir geriau atliepti vyresnio amžiaus žmonių poreikius.

Daugiau J. Macijauskienės įžvalgų apie tai, kaip visuomenės senėjimas paveiks sveikatos priežiūros sektorių ateityje ir aktualizuos geriatrinės medicinos paslaugų plėtrą, skaitykite čia.

Straipsnis originaliai publikuotas įžvalgų platformoje „Agenda“.

Pašnekovę kalbino Rūta Jadzevičiūtė.

Šaltinis: Vyriausybės strateginės analizės centras - STRATA