Lietuvos viešasis sektorius neabejingas žiedinei ekonomikai

Ilgus šimtmečius Žemę alinęs linijinės ekonomikos modelis bei itin žalingi mūsų kasdienio vartojimo įpročiai išaugino kalnus neperdirbamų atliekų bei nuolat senkančių gamtinių išteklių problemą. Matydama patogaus bei nerūpestingo greitojo vartojimo padarinius, Europa, nors ir lėtai, pradėjo žvalgytis ekologiškesnės, pakartotinio naudojimo bei iš atsinaujinančių išteklių pagamintos produkcijos. Visgi, siekiant platesnio masto bei spartesnių rezultatų, perėjimą prie tokia produkcija ir paslaugomis paremtos žiedinės ekonomikos inicijuoti turėtų ne tik nevyriausybinės organizacijos bei pilietinė visuomenė, bet ir valdžios institucijos, turinčios galių skatinti verslą gaminti atsakingai bei mažinti aplinkai kuriamą poveikį. Vienas iš būdų šioms paskatoms kurti – viešieji pirkimai.

Siekdami aptarti žaliųjų ir žiedinių viešųjų pirkimų temas bei pasidalinti įžvalgomis, Lietuvos inovacijų centro bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos specialistai dalyvavo Portugalijoje vykusioje tarptautinio žiedinę ekonomiką puoselėjančio konsorciumo CircPro organizuotoje konferencijoje. Jos metu tarptautiniams partneriams bei ekspertams buvo pristatyta Lietuvos aplinkosaugos strategija bei žaliųjų viešųjų pirkimų vieta joje, didelį dėmesį skiriant statybų, rekonstrukcijos bei griovimo paslaugų sektoriams.

2016 m. priimtos Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos tikslas – kurti švarią ir saugią aplinką, tvariai tenkinančią visuomenės, gamtos bei ekonomikos poreikius. Nors pačiame strategijos tekste žiedinė ekonomika nėra minima, strategija atspindi pagrindinius žiedinės ekonomikos principus: vartojimo mažinimą, prevenciją, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą.  Šalia daugelio kitų strategijos tikslams pasiekti numatytų ekonomikos priemonių, pabrėžiama ir žaliųjų viešųjų pirkimų, galinčių apimti ir žiedinius viešuosius pirkimus, plėtojimo svarba. Žalieji viešieji pirkimai suvokiami kaip minimalūs arba išplėstiniai kriterijai prekėmis, paslaugoms ir darbams, kuriais siekiama sumažinti neigiamą žmogaus veiklos poveikį aplinkai. Taikant šiuos kriterijus, įsigyjant prekes ar paslaugas, turinčias reikšmingą poveikį aplinkai, efektyviai prisidedama prie tvaraus išteklių naudojimo, aplikos apsaugos technologijų plėtros, perdirbimo, atsinaujinančios energetikos vystymo bei ekologiškų prekių ir paslaugų kūrimo.

Tačiau viešasis sektorius vien Nacionaline strategija apsiriboti neketina. Tarp žiedinės ekonomikos iniciatyvų – net dvi paramos priemonės ekologinių inovacijų ir ekologiškos pramonės sektoriams – „Eko-inovacijos LT“ ir „Eko-inovacijos LT+“. Be to, pradėtos rengti Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos gairės, kurių pasiruošimo fazėje atliekama Lietuvos industrijos „žiediškumo“ analizė bei viešosios politikos pasiūlymų generavimas.

Lietuvos inovacijų centras priklauso tarptautiniam konsorciumui CircPro, siekiančiam skatinti perėjimą į žiedinės ekonomikos principais grįstą nacionalinių ir regioninių sprendimų priėmimą per žiedinę ekonomiką palaikančius viešuosius pirkimus. Konsorciumo veiklos vykdomos pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą Interreg Europe ir finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras