Rugsėjo 26 d.

Lietuvos verslui – naujos galimybės bendradarbiauti su Norvegija

2020-07-13 16:45 Dalintis:

Ne paslaptis, kad Norvegija –  dešimtuke žaliausių pasaulio valstybių. Remiantis Jungtinių Tautų skelbiamu „Good Country Index“ reitingu, Norvegija pirmauja pasaulyje pagal indėlį mažinant klimato kaitos padarinius. Prie to svariai  prisideda inovatyvus vietos verslas, vystantis aplinkai draugiškus produktus ir technologijas, bei investuojantis į verslo plėtrą kitose šalyse. Kas skatina Norvegijos verslo tvarumą? Kaip Lietuva gali tuo pasinaudoti?

Norvegijos kelionė į tvarią ekonomiką vyko palaipsniui – iš pradžių svariai skatinama vyriausybės, kuri formavo į sąmoningumą ir inovatyvumą orientuotą švietimo, kultūros ir verslo aplinką, o vėliau „think green“ ideologija tapo pačių verslų ir visuomenės DNR. Norvegijos inovacijų agentūros „Innovation Norway“ atstovas, „EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmų“ programų vadovas Magnar Ødelien prisimena, kad prieš dešimt metų Norvegijos aplinkos ministerijos strategija koncentravosi į pramonės taršos reguliavimą, o šiandien situacija yra visiškai kitokia – pats verslas yra teigiamų pokyčių iniciatorius.

Nuo ko viskas prasidėjo?

Lietuvos komercijos atašė Norvegijos Karalystėje Darius Budrys išskiria kelis esminis faktorius, kurie paskatino Norvegiją tapti žaliąja valstybe. Pirmiausia tai – geografija.

„Jeigu reikėtų Norvegijos ekonomiką iliustruoti spalvomis, tai dominuotų dvi – mėlyna ir žalia. Norvegija yra jūrinė valstybė ir jūra visuomet buvo svarbus veiksnys Norvegijos ekonomikai.

Žiūrint į pagrindinius eksporto rodiklius – nafta ir dujos sudaro apie 47 proc. Norvegijos eksporto, žuvies eksportas – dar 11 proc. Norvegai yra penkti pasaulyje laivininkystės srityje. Stambiausių pramoninių įmonių veikla yra skirta aptarnauti naftos gavybos ir laivininkystės sektorius“, - pasakoja D. Budrys.

Kadangi ženkli ekonomikos dalis yra susijusi su jūra, Norvegijos pakrantėse kūrėsi verslo ir mokslo bendruomenės. Tai formavo Norvegijos visuomenės atsakingą požiūri į jūrą, kaip pagrindinį gerbuvio šaltinį. Kartu įsitvirtino suvokimas, kad jos resursai nėra neišsemiami, todėl turi būti naudojami atsakingai. Toks visuomenės požiūris paklojo pamatą aplinkosauginėms iniciatyvoms. Atitinkamai, vyriausybei buvo siunčiami signalai iš gyventojų, o vyriausybė, į juos reaguodama, šalyje skatino žaliosios ekonomikos plėtrą.

Kas vyksta dabar?

D. Budrys stebi tam tikrą ekonomikos perėjimą nuo mėlynos prie žalios spalvos. Pastaraisiais metais Norvegija itin pasistiebė inovacijų kūrimo srityje, ypač 2016-2018 m., žvelgiant į „European Innovation Scoreboard“ reitingą. Kas padėjo? Pasak D. Budrio, svarbiausias instrumentas, užtikrinantis gerą koordinavimą tyrimų,inovacijų ir aukštojo mokslo politikos srityje, yra vyriausybės Strateginis ilgalaikis planas, kuris numato pagrindines valstybės raidos kryptis iki 2024 m. Svarbiausi šio plano tikslai yra atnaujinami kas keturis metus: konkurencingumo stiprinimas ir inovacijos, pagrindinių visuomenės iššūkių atliepimas ir visuomenės įgūdžių stiprinimas, atliepiant einamuosius poreikius. Kertiniais Norvegijos prioritetais lieka su jūra susijusių industrijų vystymas, aplinkosauga ir aplinkai draugiška energetika.

Svarbi prielaida aukštiems tyrimų ir  inovacijų rodikliams Norvegijoje yra viešasis finansavimas, kuris per pastarąjį dešimtmetį ženkliai augo. Šalyje taip pat gerai veikia trys  pagrindinės institucijos, kurios koordinuoja tyrimų ir inovacijų plėtrą. Pirmoji yra Norvegijos mokslinių tyrimų taryba, kuri specializuojasi į fundamentaliuosius ir taikomuosius tyrimus. Institucija remia įvairias  programas mokslo įstaigose bei įmonėse. Agentūra „Innovation Norway“ yra  orientuota į verslo skatinimą kurti ir diegti inovacijas, kai tuo tarpu „Skattefunn“ įgyvendina vyriausybės inovacijų programas prekybos ir pramonės srityse. Aiškus koordinavimas ir atsakomybių pasiskirstymas leidžia Norvegijos verslams pasinaudoti valstybės pagalba žalioms idėjoms įgyvendinti.

Norvegija kviečia Lietuvą bendradarbiauti

Norvegijos inovacijų agentūra „Innovation Norway“ yra viena iš partnerių, dalyvaujančių „Norway Grants“ programoje „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“. Tai tarptautinio bendradarbiavimo investicinė programa, skirta konkurencingumo didinimui žaliosios pramonės inovacijų ir IT srityse. Lietuva – viena iš Europos  šalių, kurios verslai gali gauti finansinę injekciją naujų produktų ir technologijų vystymui bei rasti partnerių Norvegijoje. Šią programą Lietuvoje administruoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

„Innovation Norway“ atstovas Magnar Ødelien sako, kad dvišaliai projektai norvegų verslams yra labai įdomūs, o jų interesų spektras – platus: nuo bendrų taikomųjų tyrimų ir naujų produktų vystymo projektų iki pramonės procesų tobulinimo.

Kaip sėkmingai užmegzti partnerystę su Norvegijos įmone? M. Ødelien sako, kad svarbiausia – konkretumas.

„Tam, kad sudomintumėte Norvegijos įmonę, turite aiškiai žinoti, ko norite iš bendradarbiavimo – projekto tikslai ir dalyvaujančių šalių vaidmenys turi būti apibrėžti nuo pradžių. Norvegijos verslininkai nėra linkę dalyvauti projektuose su  neaiškiais tikslais ir siekiamais rezultatais“, - sako M. Ødelien.

Jis pastabi, kad skirtumai tarp Norvegijos ir Lietuvos verslo kultūros nėra labai ryškūs, tad pataria jų per daug nesureikšminti. Tiek Lietuva, tiek Norvegija yra Šiaurės Europos kultūros dalis, tad Lietuvos verslininkams jis pataria su įmonėmis iš Norvegijos bendrauti taip, kaip bendrauja su vietos partneriais – atvirai ir konkrečiai.

Kokia yra sėkmingo bendradarbiavimo paslaptis?

M. Ødelien sako, kad sėkmingiausi dvišalio bendradarbiavimo projektai yra tie, kurie perauga į ilgalaikę partnerystę – kartu sukuriamas ir vystomas naujas produktas, o paskui partneriai bendradarbiauja ar net sukuria bendrą verslą produktui gaminti ir platinti. Tuomet sukuriama ne tik pridėtinė vertė verslui, bet ir tvarūs dvišaliai santykiai.

„„Norway Grants“ programa gali pasitarnauti kaip puiki platforma verslo augimui ir plėtrai“, - sako M.  Ødelien. Ankstesnės „Norway Grants“ programos, orientuotos į verslą, įrodė, kad įmonės sugeba užmegzti sėkmingą tarptautinį bendradarbiavimą. Tam pasitarnauja ir vietiniai programos koordinatoriai, kurie padeda verslams skirtingose šalyse rasti bendrus interesus ir sutarimą“.

Vienas iš pagrindinių iššūkių, kurį gali iškelti dvišaliai santykiai – skirtingos reguliavimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo sistemos. Tai gali lemti tam tikrus nesusipratimus įgyvendinant bendrus projektus. Todėl, pasak M. Ødelien, reikia sukurti paprastą ir lankstų bendradarbiavimo procesą. Ir, žinoma, koncentruotis ne į skirtumus, o į atsiveriančias galimybes.

„„Norway Grants“ programa yra puikus įrankis kompanijoms, besidominčiomis tarptautinėmis rinkomis. Lietuvos įmonėms tai galimybė ir gauti finansavimą savo plėtrai, ir susirasti ilgalaikius partnerius. Iš Norvegijos pusės matome ypač didelį bendradarbiavimo potencialą IRT, bioekonomikos ir pramonės plėtros srityse“, - sako M. Ødelien.

Lietuvos verslai, kurie nori vystyti aplinkai draugiškus produktus ir technologijas bei susirasti partnerių Norvegijoje, jau nuo liepos mėnesio galės teikti paraiškas į „Norway Grants“ priemonę „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“. Informacija apie kvietimus bus skelbiama MITA ir „Norway Grants“ svetainėse.

Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location