Gegužės 12 d.

Lietuvos inovacijų centras tęsia moterų verslumo skatinimą Dramblio Kaulo Krante

2021-05-04 10:00 Dalintis:

Nors pasaulį vis dar neramina koronaviruso pandemija, Lietuvos inovacijų centras (LIC) nenustoja skatinti inovatyvių verslų plėtros. Vakarų Afrikos valstybėje besilankiusios LIC ekspertės tęsė Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo programos ORANGE projekto „Inovatyvių moterų verslų kūrimas taikant akvaponikos technologijas“ įgyvendinimą, kurio metu vietines moteris mokė verslumo.

„Kartu su Dramblio Kaulo Kranto partneriais vykdome jau antrąjį projektą, todėl yra smagu grįžti ir pamatyti, kaip tokios iniciatyvos keičia moterų požiūrį į verslumą ir didina jų savarankiškumą. Šį kartą vykome apmokyti naują jaunų moterų grupę verslo kūrimo ypatumų. Mokymų metu stengėmės perteikti visas reikalingas teorines ir praktines verslo planavimo, finansinio raštingumo bei rinkodaros žinias. Jas moterys vėliau galės pritaikyti kuriant savo verslus,“ – įspūdžiais dalijasi projekto vadovė Justė Rakštytė-Hoimian.

Ankstesniame projekto etape dalyvės gilino akvaponikos sistemų valdymo žinias. Akvaponika – tai inovatyvi žemės ūkio ir žuvininkystės sistema, leidžianti optimaliai išnaudoti augalų ir žuvų auginimui reikalingus resursus. Bendra cirkuliavimo sistema maistingomis medžiagomis prisotintą žuvų vandenį tiekia augalams, o po tam tikro laiko iš ten vandens perteklius grįžta į valymo filtrus ir atgal į žuvų rezervuarą. 

„Akvaponikos naudą galima įžvelgti šią sistemą lyginant su tradicine žuvininkyste ir augalininkyste. Auginant žuvis pramoniniu būdu, svarbiu klausimu tampa nitratais ir fosforu pripildyto žuvų vandens utilizavimas, kuris gali sukelti rimtų ekologinių pasekmių. Kita vertus, tradiciniai augalininkystės ūkiai naudoja nemažai trąšų, užtikrinančių spartesnį augalų augimą. Trąšų gamyba dažniausiai reikalauja didelių energijos sąnaudų, todėl judant link didesnio tvarumo, šių medžiagų naudojimą reikėtų mažinti. Akvaponikos sistema apjungia šias dvi dedamąsias ir sukuria uždarą vandens ir maistingų medžiagų srautą be didesnio neigiamo poveikio aplinkai“, – teigia Lietuvos inovacijų centro žiedinės ekonomikos ekspertė Karolina Kužmarskytė. 

Tiek aplinkosauginė, tiek ekonominė akvaponikos nauda vis dažniau atrandama Afrikos šalyse. Šioje srityje sėkmingai veikiančius verslus galima aptikti Ganoje, Gvinėjoje, Pietų Afrikos Respublikoje. 

„Tokie pavyzdžiai rodo, kad judame teisinga linkme. Sukūrus reikalingą infrastruktūrą ir suteikus moterims svarbiausias žinias bei kompetencijas galime prisidėti prie svarbių pokyčių vystant tvarius ir inovatyvius verslus Dramblio Kaulo Krante. Lietuvoje mes turime pakankamai įvairių galimybių gauti reikiamą informaciją ar finansinę pagalbą verslo pradžiai, tačiau tokiose šalyse kaip Dramblio Kaulo Krantas situacija yra kitokia ir tokių paslaugų trūksta. Į mokymus susirinkusios dalyvės pasižymėjo itin dideliu susidomėjimu bei motyvacija savarankiškai kurti ir plėtoti verslus. Moterys aktyviai diskutavo apie galimus akvaponikos verslo modelius ir skaičiavo jų rentabilumą. Toks vaizdas mus labai nudžiugino, todėl matome poreikį ir toliau bendradarbiauti su vietos partneriais bei stengtis, kad sukurta inovatyvi infrastruktūra užtikrintų sąlygas moterims imtis naujų verslo iniciatyvų net ir pasibaigus projektui,“ – pažymi J. Rakštytė-Hoimian.

Daugiau apie projektą „Inovatyvių moterų verslų kūrimas taikant akvaponikos technologijas“ galite sužinoti Lietuvos inovacijų centro puslapyje www.lic.lt.  

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location