Lapkričio 29 d.

Lietuvos eksportas toliau sparčiai auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai

2022-11-24 08:00 Dalintis:

Spalį paskelbti 2022 m. III ketvirčio BVP augimo duomenys parodė, kad Lietuvos ekonomikai pavyko išvengti techninės recesijos. Tikėtina, kad prie to prisidėjo ir šalies gamintojai bei eksportuotojai, nes Lietuvos eksporto augimas šiemet išlieka aukštas.

Inovacijų agentūros analitikai skaičiuoja, kad šių metų naujausius eksporto duomenis lyginant lyginant su atitinkamu 2021 m. laikotarpiu bendrasis Lietuvos eksportas paaugo 32,6 proc. „Nors trečio ketvirčio augimas buvo rekordinis – 41,5 proc., tačiau reikia prisiminti, kad nuo antrojo metų ketvirčio labai didelę įtaką eksporto vertės augimui  darė kainų kaita. Jei 2022 m. pirmąjį ketvirtį vidutiniškai eksporto kainos padidėjo 8 proc., tai antrąjį ketvirtį jos augo beveik dvigubai sparčiau – virš  15 proc. Trečiojo ketvirčio eksporto kainų raida išliko augimo tendencijoje“, – sako Jonė Kalendienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas nepraranda augimo spartos –  augo 33,5 proc. per trečią ketvirtį ir 32,1 proc. per šiuos metus. Labiausiai prie augimo prisideda naftos pramonė (12,6 proc. p. iš 32,1 proc.),  inžinerinė pramonė (4,6 proc. p.), maisto, gėrimų ir tabako pramonė (4,1 proc. p.), vaistų pramonės gaminiai ir chemikalai (2,5 proc. p.), medienos ir popieriaus pramonė (2,1 proc. p.) ir baldai (2,1 proc. p.).

„Iš esmės sparčiausias augimas stebimas tuose sektoriuose, kurių gaminių kainos labiausiai priklausė nuo naftos  ir jos produktų kainų kaitos. Tačiau pramonės gamybos duomenys rodo, kad auga ir realios gamybos apimtys. Lietuvos apdirbamosios gamybos produkcija (be naftos produktų) trečią 2022 m. ketvirtį padidėjo 17 proc. – perpus lėčiau nei vidutiniškai 2021 m., tačiau taip pat sparčiai kaip ir antrąjį ketvirtį“, – pažymi J. Kalendienė.

Anot J. Kalendienės, šių metų ketvirtąjį ketvirtį galime tikėtis lėtesnio eksporto augimo. „Dabartinės stebimos tendencijos rodo, kad Lietuvos gamintojai vis labiau išsiskiria į dvi grupes. Vienoje yra tie, kuriems kylančios energetikos kainos, lėtėjantis ES ekonomikų augimas kelia daug iššūkių parduodant sparčiai brangstančią produkciją. Kitoje grupėje matome įmones, kurios, tikėtina, yra mažiau priklausomos nuo energetikos išteklių kainų rinkose, turi ilgesnio laikotarpio tiekimo sutartis, atranda naujų rinkų, gamina ir eksportuoja produkciją, kuri nėra tokia jautri ekonominiams šokams“, – sako J. Kalendienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad nors pramonės įmonių lūkesčių balanso rodikliai mažėja, rodydami, kad galimybės parduoti ir konkuruoti prastėja, dažnu atveju palankiai ateitį ir savo galimybes vertinančių įmonių dalis nekinta. „Auga nepalankiai ateitį matančių įmonių dalis. Gamybos pajėgumų panaudojimas pramonėje išlieka aukštas ir spalio mėn., labiausiai dėl nemineralinių produktų ir baldų gamintojų. Tačiau bendras recesines nuotaikas atspindi paklausos gaminamoms prekėms mažėjimas, kuris juntamas visose eksporto rinkose“, – sako ji.

Inovacijų agentūros duomenimis, pagal rinkas Lietuvos eksportuotojai daugiausia eksportuoja į Vokietiją, Lenkiją, Latviją, JAV, Nyderlandus, Švediją, Estiją, JK, Norvegiją ir Daniją.  Šios dešimt rinkų kartu sudaro daugiau nei pusę (64,6 proc.) lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės, o eksporto didėjimas į šias šalis atitinka bendras augimo tendencijas (apie 37,5 proc.). Lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas rytų kryptimi yra sumenkęs. Karo Ukrainoje kontekste, lietuviškos kilmės prekių eksportas į šią prekybos partnerę per 2022 m. I-III ketvirtį sumenko 25,2 proc. Vis dėlto, pozityvi tendencija yra ta, kad 2022 m. antrąjį ketvirtį eksporto krytis į Ukrainą buvo beveik 60 proc., o trečiąjį ketvirtį jis jau šiek tiek ūgtelėjo (4,2 proc.) dėl naftos pramonės eksporto.  Eksporto vertė į sankcijų veikiamas šalis agresores  Rusiją ir Baltarusiją 2022 m. I-III ketvirtį sumažėjo atitinkamai 40,5 proc. ir 30 proc. ir numatoma, kad ateityje ji ir toliau mažės.

Analitikų vertinimu, geresnius Lietuvos eksporto rodiklius lemia ir sparčiau nei prognozuota augantis reeksportas. 2022 m. I-III ketvirtį prekių reeksporto vertė augo 33,3 proc., iš jų: pirmąjį metų ketvirtį jis padidėjo 22,2 proc., antrąjį ketvirtį – 20,2 proc., o trečiąjį ketvirtį – 55,7 proc. Trečiojo ketvirčio reeksporto rezultatas yra labai reikšmingas ir yra labiausiai nulemtas naftos produktų ir elektros reeksporto raidos (27,9 proc. p. iš 55,7 proc.) į šalis partneres. Pagal rinkas, gamtinių dujų reeksportas yra nukreiptas į Latviją, Lenkiją ir Estiją, o elektros – į Lenkiją, Rusiją ir Baltarusiją. Bendrai, kaip ir lietuviškos kilmės prekių eksportui, reeksportas rytų kryptimi yra šiek tiek sumenkęs – į Ukrainą apie 11,3 proc., į Rusiją – taip pat apie 13,4 proc., bet išaugęs į Baltarusiją – apie 45 proc. Reeksporto augimą į Baltarusiją nulėmė elektros (17,5 proc.p) ir variklinių transporto priemonių (27,7 proc. p.) prekių reeksporto kaita.

Šaltinis: Inovacijų Agentūra

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location