Spalio 21 d.

Lietuviški lazeriai parduodami net Australijoje

2018-08-22 12:30 Dalintis:

Mokslo, inovacijų ir  technologijų agentūros (MITA) organizuotoje spaudos konferencijoje ir  žurnalistų ekskursijoje dalyviai aptarė inovacijų proveržį bei naująjį  Technologijų ir inovacijų įstatymą. Nors Lietuva inovacijas kuria ir  vysto daugelyje sričių, tačiau šį kartą didžiausias dėmesys buvo  skiriamas Lietuvos technologijų pasididžiavimui –  lazeriams.

Fizinių instituto mokslo ir technologijų  parko (FIMTP) direktorius Julius Paužolis išskyrė 5 inovacijų įžvalgas  visoms visuomenės grupėms. Pirmają jis skyrė Lietuvos moksleiviams ir  studentams  teigdamas, jog Lietuvoje taip pat galima dirbti ir uždirbti.  Žinoma, užsienio šalyse galima pasisemti neįkainojamos patirties,  tačiau konkurencija darbo rinkoje ten didesnė.

Antrąją jis skyrė mokslininkams. J.  Paužolis neabejoja, jog šalia mokslinių tyrimų laboratorijų turi dirbti  verslo subjektai, kurie būtų suinteresuoti tyrimais. Tik tokiu atveju  mokslininkai turės motyvacijos, o tyrimai – perspektyvą.

Trečioji įžvalga skirta jaunam verslui.  Verslo pradžia gerokai lengvesnė, jeigu ji vystoma tam pritaikytoje  struktūroje. Puikus to pavyzdys yra klasteriai, kai įmonės ir (arba)  mokslo ir studijų institucijos bei kiti subjektai laisvanoriškai  susitelkia, kartu siekdami padidinti sukuriamą pridėtinę vertę.

Ketvirtoji skirta politikos  formuotojams. J. Paužolis džiaugiasi, jog Lietuva pasirinko teisingą  kelią investuoti į inovacijų ekosistemą. Svarbu, kad investicijos būtų  nuoseklios ir tikslingos.

O paskutinė skirta visuomenei apie  lazerius. Lietuva tampa matoma tarptautiniame technologijų žemėlapyje,  dėka „lazerizmo“. Tuo verta didžiuotis visiems, ne tik dirbantiems šioje  srityje.

Šią mintį puikiai iliustruoja kito  pranešėjo, Lietuvos lazerių asociacijos, vykdančiojo direktoriaus dr.  Petro Balkevičiaus pateikta statistika: „Lietuvos lazerių įmonės  eksportuoja daugiau negu 90 % pagaminamos produkcijos, o rinka gali  džiaugtis nuosekliu augimu ir plėtra. Per paskutinius 30 metų  pagaminamos ir parduodamos produkcijos kiekis dvigubėja kas 5 metus, o  darbuotojų skaičius  - kas 10 metų. Šiuo metu lazerių rinkoje dirba  daugiau nei 1000 žmonių“.

Inovacijų kūrimui ir plėtrai reikalingos  investicijos. Šiam aspektui išskirtinį dėmesį skyrė MITA direktorius   Kęstutis Šetkus. Jis pristatė naująjį Technologijų ir inovacijų  įstatymą, kurio vienas iš pagrindinių uždavinių optimizuoti inovacijų  agentūras. Per eilę metų susikūrė daug įstaigų, kurios dirba panašioje  srityje, skiria finansavimą, tačiau verslo atstovams sunku susigaudyti  tarp tam tikrų kiekvienos įstaigos taisyklių, kurios dažnai būna  skirtingos.

Antras svarbus dalykas –  inovacijų  fondas. Ketinama sukurti fondą, kuriame finansavimas suktųsi ratu, t. y.  įmonė gavusi finansavimą dalį pinigų grąžintų atgal, kad iš fondo būtų  finansuojamos kitos inovatyvios įmonės. Po pranešimų renginio dalyviai  buvo pakviesti dalyvauti ekskursijoje po FTMC, lazerinių technologijų  skyrių, kuris padeda surasti pritaikymus Lietuvoje gaminamiems lazeriams  pramoniniuose procesuose tiksliam ir lokaliam medžiagų apdirbimui.

Ekskursijos metu buvo galima pamatyti  lazerių laboratorijas, lazerių gamybos linijas bei stebėti veikiančio  lazerio šviesos srautą.

Toliau tose pačiose patalpose įsikūrusi įmonė „Ferentis“ pakvietė  susipažinti su chemine laboratorija, kurioje buvo sukurtas sintetinis  ragenos implantas. Bioinžinerinių medžiagų pramonėje vyraujančios  tendencijos rodo, kad dirbtinių medžiagų, iki šiol naudotų implantuose  ir medicininiuose prietaisuose, ilgalaikio naudojimo lūkesčiai  nepasiteisino, o pasekmės dažnai yra neigiamos. Mokslinėje literatūroje  ir žiniasklaidoje gausu pranešimų, kurie atskleidžia iš įvairių plastikų  pagamintų pirmos kartos implantų trūkumus, tokius kaip organų funkcijos  praradimas, toksiniai arba kancerogeniniai poveikiai. Todėl mokslas  tyrimus kreipia į naujas organų atkūrimo strategijas, kurios būtų  pagrįstos labiau tam tikruose karkasuose vykstančiu audinio ar organo  atsikūrimu, negu jų pakeitimu dirbtiniu.

Ekskursija baigėsi „Ekspla“ gamybinėse patalpose.  „Ekspla pirmoji  Lietuvoje pradėjo gaminti šviesolaidinius lazerius. Startavusi nuo 3  modelių, produktų grupė išsiplėtė į dvejas kryptis. FemtoLux serijos  šviesolaidiniai lazeriai pasižymi didesne galia ir yra skirti medžiagų  apdorojimo, mikroapdirbimo, bei mikroskopijos taikymams. Tuo tarpu  mažesnės galios - LightWire serijos lazeriai yra skirti naudoti, kaip  komponentai kuriant galingesnes lazerines sistemas.

Lazerius įmonė eksportuoja į daugiau nei 40 šalių., netgi  Australijos  ir Afrikos žemynuose Tarp įmonės klientų yra garsiausi pasaulio  universitetai, Japonijos „Hitachi“ ir „Mitsubishi“ tyrimų centrai, IBM,  NASA, JAV karinio laivyno ir JAV karinių oro pajėgų tyrimų centrai,  CERN, Rezerfordo tyrimų laboratorija, Japonijos ir Izraelio branduolinių  tyrimų centrai.

Per pastaruosius kelerius metus vykdydama prisiimtus įsipareigojimus,  kartu su partneriais „Ekspla“ pagamino didelės galios sistemas abiems  lazerių centrams – ELI- Beamlines  (Čekija) ir ELI-ALPS (Vengrija).   Vienas jų –„ELI-ALPS“, turi sėkmingą tęsinį. Sužavėti „Eksplos“ kartu su  „Šviesos Konversija“ pagaminta sistema, mokslininkai, dirbantys  „ELI-ALPS“ centre užsakė mažesnę pirmosios sistemos versiją, kuri bus  naudojama pirmosios sistemos derinimui, komponentų testavimui ir  mažesnės apimties eksperimentams.

Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location