Lietuviškas gintaro klasifikatorius su dirbtiniu intelektu geba mokytis pats

Lietuva – gintaro kraštas, garsus nuo  istorinių Gintaro kelio laikų iki pat šių dienų. Gintaras Lietuvoje yra  ne tik svarbi prekybos dalis, bet ir naujų technologijų variklis.  Mokslininko prof. habil. dr. Liongino Paulausko suburta jungtinė Kauno  technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto  bei įmonės „Supakis“ komanda sukūrė ir tobulina unikalų išradimą –  aukšto selektyvumo gintaro gaminių klasifikatorių su dirbtinio intelekto  elementais.

Universiteto atžalinė įmonę „Supakis“  įkurta pagal MITA laimėtą MTEP rezultatų komercinimo konkursą, o šiuo  metu sėkmingai tęsia darbus vykdydama Technologinės plėtros projektą,  kuris finansuojamas Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis.

Rūšiuoja net mažiausius gabalėlius

„Įprastai gintaras yra padengtas plona  žievele, kurią nušlifavus atsiveria jo tikroji spalva“, - pasakoja  profesorius L. Paulauskas. Nušlifuotas gintaras yra dedamas į  klasifikatoriaus talpą ir šiame įrenginyje yra išrūšiuojamas pagal  atspalvius, į 20 – 30 grupių.

„Visas įrenginio veikimo algoritmas yra  labai sudėtingas, jį kurdama dirbo visa mokslininkų komanda. Kuriant  klasifikatorių buvo panaudota techninė rega. Įrenginys veikia su  dirbtinio intelekto elementais ir pats geba mokytis bei tobulėti. Tai  yra itin aukšto selektyvumo klasifikatorius, galintis suskirstyti  gintaro gabalėlius į užprogramuotas grupes, nupūsdamas po 3-4  gintarėlius per sekundę į atskiras talpas. Patys gintaro gabalėliai gali  būti net labai maži – vos 4-3 milimetrų skersmens“, – teigia projekto  komandos vadovas.

Gintarai naudojami ir mene, ir medicinoje

Išrūšiuotas gintaras daugiausiai  naudojamas papuošalų ir paveikslų gamyboje. Pasak profesoriaus L.  Paulausko, net ir labai mažus gintaro gabalėlius suskirsčius pagal  atspalvius gaunama labai graži spalvų paletė, įkvepianti su gintaru  dirbančius menininkus. Iš tikro gintaro paveikslus kuriančių  profesionalių dailininkų darbai yra brangūs ir labai vertinami.

„Baltijos gintaras yra vertingas ir dėl  unikalios sudėties – jame randama iki 8 procentų gintaro rūgšties, nuo  kurios priklauso sveikatai naudingos gintaro savybės. Baltijos gintaras,  daugiausia išgaunamas Kaliningrado srityje, pasižymi  priežuždegiminėmis, antikancerogeninėmis savybėmis. Jis naudojamas  kosmetikai ir įvairioms sveikatinimo paslaugoms – gaminamas gintaro  purvas, sveikatai stiprinti skirti gintaro kambariai. Šios savybės buvo  žinomos jau nuo seno, ne veltui iš gintaro taip pat gamindavo ir  apsauginius amuletus bei ritualinius objektus“, – teigia L. Paulauskas.

Mokslininkai tobulina įrenginio gebėjimus

Žvelgdami į priekį mokslininkai jau yra  numatę šios technologijos tobulinimo kryptis ir kuria daugiafunkcinį  klasifikatorių, kuris rūšiuotų ne tik pagal atspalvius, bet ir pagal  formą bei dydį. Pasak mokslo ir verslo bendradarbiavimo komandai  vadovaujančio profesoriaus L. Paulausko, mokslas gali padėti sukurti ir  gintaro gabalėlių gręžimo, ir apdorojimo problemų sprendimus. Šia linkme  jau vystomos naujos technologijos, labai reikalingos gintaro  apdirbėjams.

„Gintaro rinka yra ypatinga ir be galo  graži sritis. Lietuvoje su gintaru dirba apie dešimt tūkstančių žmonių –  daugiausia namų verslo atstovai Palangoje, Kretingoje, Klaipėdoje ir  kituose miestuose. Manau, kad gintaristai, panašiai, kaip ir bitininkai,  yra ypatingo būdo žmonės – taurūs, nepikti, šiek tiek atsiskyrę, bet  labai draugiški“, – atvirai kalba profesorius L. Paulauskas.

Lietuvoje apdorotu gintaru ir jo  dirbiniais bei produktais domisi visas pasaulis. Nemažai užsakovų  atvyksta iš Ukrainos. Gintaro dirbiniai, ypač skirti maldai, itin  vertinami ir Artimųjų rytų kraštuose. Naujausias gintaro rūšiavimo ir  apdirbimo technologijas „Supakis“ pristatė ir gintaro parodoje, kur  sulaukė daug dėmesio.

Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.