Lietuviška elektronika įsitvirtina pasaulio rinkose

Šiais laikais turbūt nėra nė vienos  gyvenimo srities be modernių  elektronikos sprendimų.  Įvairiomis   kryptimis dirba ir Lietuvos mokslininkai,  kurdami naujus produktus ir  paslaugas, bendradarbiaudami su verslu Lietuvoje ir užsienyje.

Elektronikos kontroleriai vokiškiems  siurbliams „Karcher“, ultragarso metodai neskaidrių medžiagų defektams  nustatyti, organiniai šviesos diodai ekranams ir apšvietimui ar analogų  pasaulyje neturintys impulsinio magnetinio lauko matuokliai – tik maža  dalis Lietuvos mokslininkų darbų, sudominusių tarptautines kompanijas.

Daugiau nei kompiuteris

Kauno technologijos universiteto (KTU)  Įterptinių sistemų mokslo grupės pagrindinis tyrėjas prof. Vytautas Deksnys pasakojo, kad į kitus įrenginius įterpiamos kompiuterizuotos  elektroninės sistemos skirtos dažniausiai valdyti įvairius prietaisus,  įrenginius bei technologinius procesus. Daugiau nei kompiuteris – toks  galėtų būti trumpiausias įterptinių sistemų apibūdinimas. Jos naudojamos  daugelyje sričių – nuo automobilių technikos iki aviacijos,  telekomunikacijų, įvairių matavimų, objektų atpažinimo bei technologijų  valdymo.

„Pagrindinis mūsų darbo objektas šiuo  metu yra robotizuotos automatinės gamybos sistemos elektronikos pramonės  įmonėms. Paprastai jos techniškai yra kur kas sudėtingesnės už  produktus, kuriuos gamina“, - pabrėžė prof. V. Deksnys.

Vienas iš pagrindinių KTU mokslininkų  partnerių - vokiečių kompanija „Karcher“. Kartu su įmone „Selteka“ Kaune  gaminami elektronikos kontroleriai įvairių siurblių valdymui. Gamybos  apimtys siekia 100 tūkst. gaminių per mėnesį.

„Mūsų sukurtos robotizuotos automatinės  linijos gamybos tempas yra apie penkios sekundės gaminiui“, - sakė KTU  Įterptinių sistemų mokslo grupės pagrindinis tyrėjas. Ji programuoja,  kalibruoja, testuoja ir klasifikuoja gaminius tai darydama lygiagrečiai.

Viso laboratorijoje yra sukurta  gamybos  priemonių, su kuriomis per metus pagaminama apie 100 mln. eurų vertės  produkcijos. Bendradarbiaujama  daugiausia su įmonėmis Vokietijoje,  Anglijoje, Lietuvoje ir Italijoje. Tarp sukurtų produktų, pavyzdžiui, -  ir centralizuoto šildymo vamzdynų diagnostikos sistema, mišinių  statybinių medžiagų įmonėms gamybos sistemos, komunikacijų sietuvai  išmaniai precizinei žemdirbystei, skaitmeninės televizijos sprendimai ir  kt. Inovacijos paskleistos daugelyje pasaulio šalių.

Partneriai iš visos Europos

KTU Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo  institutas tarptautiniu mastu gerai žinomas  kaip kompetentingas,  patikimas partneris.  Kito tokio plataus profilio ultragarso centro  Europoje turbūt ir nėra.

“Ultragarsas leidžia pažvelgti į  neskaidrių medžiagų  vidų ir nustatyti defektus ar tų medžiagų savybes.  Ši technika plačiai naudojama pasaulyje, tačiau  atsiradus naujoms  medžiagoms ar iškilus kokioms nors problemoms reikia kurti naujus  metodus, kurie leistų tai padaryti naudojant šiuolaikines technologijas,  tarp jų – ir elektroniką, signalų apdorojimą”, - sakė Ultragarso mokslo  instituto direktorius prof. Liudas Mažeika.

Viena KTU mokslininkų darbo krypčių –  ultragarso keitikliai. Pavyzdžiui, įgalinantys matavimus karštose  aplinkose, pavyzdžiui skystame švino -, bismuto lydynyje. Šiuo metu  įgyvendinami projektai, skirti  tikrinti įvairias konstrukcijas, ar nėra  jose defektų. Sritys labai atsakingos: aviacija, energetika, atominė  energetika, transportas, geležinkeliai, laivyba. 

„Vieno projekto metu siekiama sukurti  metodus kurie leistų aptikti nerūdijančio plieno, naudojamo atominėje  energetikoje, savybių pakitimus.  Mūsų  partneriai yra iš visos Europos.  Viena didesnių kompanijų – EDF (Electricite de France) Prancūzijoje”, -  pasakojo prof. L. Mažeika.

Dar vienas projektas susijęs su slankos  defektais. Kai plieniniai vamzdžiai naudojami energetikos srityje yra  nuolat veikiami aukšto slėgio ir temperatūros, ties suvirinimo siūlėmis  atsiranda mažyčių įtrūkimų. Jiems vis didėjant,  vamzdžiai gali trūkti.  Projekto tikslas – kuo anksčiau aptikti tuos defektus,  kad vėliau  netektų patirti didelių nuostolių.

Ultragarso mokslo instituto tyrėjai jau  yra sukūrę metodą slankos defektams nustatyti, dabar  kuriama įranga,  kuri veiktų gamybos sąlygomis. Bendradarbiaujama su INETEC branduolinių  technologijų institutu Kroatijoje, kompanijomis „Applied Inspection“ ir  „TWIi“  Jungtinėje Karalystėje bei „Public Power Corporation“  Graikijoje.

Technologijos kaip įrankis

„Elektronikos prietaisai smarkiai  mažėja. Atsiranda naujų - lanksčiosios, dėvimosios ar struktūrinės -  elektronikos sričių. Kai toks virsmas, tikras iššūkis,  kas pirmas  pamatys naują pritaikymą ir panaudos naujausias technologijas“, - sakė  KTU Elektros ir elektronikos fakulteto administravimo vadovas doc.  Mindaugas Žilys.

Todėl  KTU įsteigtas vadinamasis  prototipų centras „FabLab Kaunas“. Jis skirtas įgyvendinti originalias  idėjas, kurti inovatyvius produktus. Stengiamasi sudaryti kuo geriausias  sąlygas inovacijoms rastis, nuolat atnaujinti įrangą, laboratorinę  bazę. Orientuojamasi daugiausia į elektronikos technologijas.  Kaip  pabrėžė doc. M. Žilys,  į elektronikos pramonę ateinantys naujieji  žaidėjai siunčia būtent tokią žinią: reikia gerai elektronikos  technologijas suprantančių ir jas naudoti sugebančių specialistų.

KTU mokslininkai jau kelioms didelėms  pasaulinėms įmonėms atlieka tiriamuosius darbus, kuria įvairius  produktus. Nemažai bendradarbiaujama, pavyzdžiui, su amerikiečių  kapitalo įmone „Littelfuse“, vokiečių kompanija AK-KO, skandinavų  „Kitron“, lietuviška „Selteka“. Tik pradedama bendradarbiauti, bet gana  intensyviai, su neseniai į Lietuvą atėjusiomis vokiečių įmonėmis „Hella“  ir „Continental“.

Ekranams ir apšvietimui

KTU Cheminės technologijos fakulteto  Polimerų chemijos ir technologijos katedros mokslininkų naujausi tyrimai  skirti organinėms medžiagoms, pasižyminčioms uždelstosios  fluorescencijos reiškiniu.  Potenciali šių medžiagų sritis, kaip sakė  katedros vadovas prof. Juozas Vidas Gražulevičius, - organiniai šviesos  diodai (OLED). Šie prietaisai naudojami ekranuose ir apšvietimui.

Tyrėjų darbai  šiuo metu daugiausia  finansuojami per programos “Horizontas 2020” projektus. Du vykdomi  dabar, trečią pradės –  ir koordinuos – nuo 2019 metų sausio. Per šiuos  projektus vyksta bendradarbiavimas ir su pramonės įmonėmis, daugiausia  su tokiomis Vokietijos kompanijomis kaip „Novaled“, priklausanti  „Samsung Electronics“, „Cynora“, „Creaphys“.

Anksčiau prof. J. Gražulevičiaus grupė  vykdė projektus, tiesiogiai finansuotus „Samsung Electronics“ ir BASF.   Per projektą, finansuotą „Samsung Electronics”, patentuota daug  organinių puslaidininkių.

Geležinkeliams ir kariuomenei

Vilniaus Gedimino technikos universiteto  (VGTU) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius  Andrius Ušinskas išskyrė du svarbiausius  projektus, vykdytus  pastaraisiais metais.  Vilniaus lokomotyvų remonto depui sukurta  sistema, leidžianti  gauti ir išanalizuoti lokomotyvų elektroninius  duomenis bei įvertinti lokomotyvų veiklą.

Per antrą projektą VGTU elektronikos  specialistai Lietuvos kariuomenei  sukūrė sunkiai aptinkamo radijo ryšio  technologiją ir radijo stotelės prototipą, garantuojančius operacijų  slaptumą.  2016-2017 metais vykdyto projekto koordinatorius - UAB  „Geozondas“.

Per dabar vykdomus projektus  VGTU  Elektronikos fakulteto mokslininkai kuria daiktų interneto karkaso  modelį ir priemones intelektualioms transporto sistemoms, atviros  prieigos virtualiosios realybės technologijų platformą ar, pavyzdžiui,  išmaniąją optinio atsparumo testavimo sistemą lazerinių technologijų  sektoriui.

Neturi analogų pasaulyje

 „Mūsų koncepcija elektronikos srityje  tokia – nuo fundamentinių  tyrimų iki produktų. Tik dėl naujų mokslinių  rezultatų sugebame padaryti unikalius, analogų pasaulyje neturinčius  prietaisus“, - pabrėžė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC)  Medžiagotyros ir elektros inžinerijos skyriaus vadovas prof. Saulius  Balevičius.

Pagrindinė FTMC tyrėjų produkcija dabar  - impulsinio magnetinio lauko matuokliai. Kuriant priešakinius  prietaisus bendradarbiaujama su Prancūzijos-Vokietijos tyrimų institutu  Saint Louise, Dresdeno stiprių magnetinių laukų laboratorija  Helmholtzo-Rozendorfo centre. Prietaisų, pritaikytų labai stipriems  magnetiniams laukams,  parduota amerikiečiams, vokiečiams, turkams.

Neseniai impulsinio magnetinio lauko  matuoklį savo laboratorijai įsigijo stambi JAV kompanija „Baker Hughes”,  konglomerato „General Electric“ dukterinė įmonė, gaminanti daugiausia  skalūnų, naftos, dujų paieškos prietaisus. Planuojama su ja pasirašyti  bendradarbiavimo sutartį.

„Dabar sukurtas naujas prietaisas turės  kur kas platesnį pritaikymą, nes impulsiniai laukai silpnesni“,-  pasakojo prof. S. Balevičius.  Prietaisas apgintas europiniu patentu 32  šalyse. Taip pat tikimasi su amerikiečiais kartu patentuoti kai kurias  inovacijas.

Didžiausias Baltijos šalyse inovacijų  infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijos tinklas „OPEN R&D  Lietuva“, subūręs visus valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų  institutus,  mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus,  teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių  technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo,  fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse. 

Mokslo, inovacijų ir technologijų  agentūros (MITA) kuruojamas atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės  plėtros tinklas „OPEN R&D Lietuva“ padeda moderniausias  technologijas plėtojantiems Lietuvos tyrėjams susitikti su mūsų šalies  ir užsienio verslininkais, skatina jų bendradarbiavimą.  Kad verslo  įmonėms būtų lengviau susigaudyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės  plėtros paslaugų gausybėje,  MITA  įkūrė Kontaktų centrą. Užtenka  elektroniniu paštu atsiųsti užklausą, ir pateikiamas atsakymas, su kuo  toliau reikėtų bendrauti. Padedama užmegzti kontaktus, tapti  partneriais.

Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.