Gegužės 22 d.

Lietuva neužleidžia lyderio pozicijų lazerių srityje

2019-04-24 14:45 Dalintis:

Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio (LITEK) nariai vieningai tvirtina, kad LITEK ypač svarbus ir reikšmingas mažoms ir vidutinėms įmonėms dalyvaujant ir tarpsektorinėje, ir tarptautinėje veikloje, atrandant ir kuriant naujas verslo galimybes užsienyje, plėtojant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę bei inovacijų plėtrą (MTEPI). Šiuo metu klasteris vienija 17 įmonių, kurios savo išradimais ir gaminiais garsina Lietuvą visame pasaulyje.

Nikolajus Gavrilinas, ultratrumpųjų lazerių sprendimų UAB „Integrali skaidulinė optika“ įkūrėjas ir direktorius, pasakoja, kad prie klasterio prisijungė prieš trejus metus. Su klasterio pagalba jis plėtoja revoliucinį lazerių rinkoje išradimą, kuris jau patentuotas visame pasaulyje, dėl jo panaudojimo derybos vyksta su įvairiais gamintojais ir vartotojais. Jo nuomone, per silpna teigti, kad klasteris padeda jo nariams, teisingiau būtų sakyti: „klasteris kiekvieną savo narį sustiprina kartais“.

„Lazerių rinkai sukūrėme fundamentaliai naujais technologiniais sprendimais paremtą generatorių (osciliatorių), kuris visais parametrais dešimtimis ar šimtais kartų pranašesnis už esamus tokios paskirties įrenginius, gali visus juos pakeisti, nes keičia savo parametrus ir derinasi prie poreikių, neturi detalių, kurios dėvisi, todėl nereikalauja nuolatinių patikrinimų, – pasakoja N. Gavrilovas. – Bet svarbiausia – mūsų kūrinys industrijoje gali būti pritaikomas per keliolika minučių, kai kitiems įrenginiams reikia kelerių metų, o taip pat gerokai pigesnis, t. y. su juo lazeriniai prietaisai, pvz., staklės, kuriose lazeris gali sudaryti apie 90% kainos, bus žymiai pigesni. Konkretus pavyzdys – lazerines stakles gaminanti Lietuvos įmonė su mūsų technologija savo gaminius galės atpiginti bent 3–5 kartus.“

Apie šį išradimą rašo daugelis  pasaulio specializuotų leidinių, juo prasideda šios srities  konferencijos. Anot N. Gavrilovo, jie išgyveno tradicinį išradimo ciklą, kai iš pradžių juo susidomi mokslininkai, o po 3–5 metų, kai išradimo nauda tampa akivaizdi – ir industrijos atstovai. „Su klasterio pagalba mes sparčiai judame į galutinį produktą, kuris apsaugotas pasauliniais patentais“, – tvirtina vadovas.

Sudomino pasaulinius gigantus

Klasterio nario Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus mokslininkas dr. Karolis Ratautas sukūrė technologiją, kuria jau susidomėjo ir dėl jos pasirašytos bendradarbiavimo bei konfidencialumo sutartys su tokiais gigantais kaip „MacDermid Enthone Industrial“ ir „Molex“ (JAV), intensyviai bendradarbiaujama su FCA koncernu („Fiat Chrysler Automobiles“, Italija), MISTA (Italija) bei kt. įmonėmis. Bendradarbiaujant su FIAT tyrimu centru jau pagamintos veikiančios elektroninės schemos – lietimui jautrus atidarymo mechanizmas – FIAT 500 automobilio daiktadėžės dangčiui.

„Į plastiką integruota elektrinio laidumo takelių formavimo technologija (angl. Moulded Interconnect Devices, MID) ant išlietos termoplastikinė detalės paviršiaus leidžia sujungti elektrinio laidumo takelius bei sumontuoti elektroninius komponentus, pvz., kontaktinius paviršius – antenas, jutiklius, jungiklius – taip taupomos medžiagos, sumažinamas prietaiso svoris, sutrumpinama jo gamyba, – pasakoja technologijos išradėjas dr. K Ratautas. – MID turi didelį potencialą automobilių, aviacijos, apšvietimo, kompiuterių ar medicininės technikos srityse, kur sparčiai atsirandančios inovacijos reikalauja didinti elektroninių komponentų skaičių įrenginyje.“

Didžiausias MID technologinis iššūkis – elektrinio laidumo takelių gamyba. Kadangi technologija yra nukreipta į 3D sudėtingos formos plastikines detales, standartiniai metodai gamybai netinka. FMTC buvo sukurta kombinuota lazerinė–cheminė selektyvi metalo nusodinimo technologija formuoti elektrinius laidumo takelius ant dielektrinių paviršių. Elektrinės grandinės schemą galima rašyti lazerio spinduliu tiesiai ant plastikinio, stiklinio ar keramikinio paviršiaus jį modifikuojant ir toliau selektyviai nusodinant varį cheminiu besroviu būdu ant modifikuotų vietų. Ši technologija finansiškai efektyvesnė palyginti su pramonėje naudojama vokiečių kompanijos LPKF technologija.

Vardija klasterio narystės privalumus

Karolis Kvietkauskas, inžinerinio projektavimo bei 3D detalių iš metalo ir plastiko spausdinimo UAB „3D prototipai“ direktorius, teigia, kad mažai ir nežinomai įmonei paprasčiausias būdas tapti pastebėtai ir įsitvirtinti rinkoje – įsilieti į klasterį.

„3D gaminius mes spausdiname lazeriais, todėl buvo logiška tapti LITEK nariu, – teigia K. Kvietkauskas. – Iš karto ėmėme glaudžiai bendradarbiauti su kitomis klasterio įmonėmis – ir mes pirkome jų paslaugas, ir jie perka mūsų. Dabar apie 80% produkcijos eksportuojame, daugiausiai į Skandinaviją ir Vakarų Europą – veikiame 5 metus ir kasmet augame po 30%.“

Anot jo, dar labai svarbu, kad su klasteriu paprasčiau eiti į struktūrinius fondus, pvz., norint gauti finansavimą įrangai įsigyti. Be to, tokia, dažniausia labai brangi, įranga klasteryje racionaliau išnaudojama visų jos narių. Ne mažiau svarbu, kad visą paramos gavimą administruoja klasteris, o tai nuo kiekvienos įmonės nuima laikui imlią veiklą, kuriai maža įmonė net negalėtų skirti resursų, ypač administruoti didelius projektus. Ne mažiau svarbu, jog klasteris pritraukia daug užsienio organizacijų, įmonių ir net valstybinių delegacijų, kurių apsilankymas –  tai galimybė rasti potencialių partnerių. Klasteris taip pat dalyvauja daugybėje užsienio renginių, kur reprezentuoja jam priklausančias įmones ir pristato jų veiklas potencialiems klientams.

Kęstutis Juškevičius, 22 metus veikiančios optinių dangų lazeriams ir lazerinėms sistemoms UAB „Altechna Coatings“ vadovas, teigia, kad didžiausia klasterio vertė – sudaryta galimybė glaudžiai bendradarbiauti mokslui ir verslui, o taip pat drauge su kitais klasterio nariais pasinaudoti struktūrinių fondų parama.

„Sukurta terpė, kur galima kurti technologijas, nes vien įmonės jėgomis tai daryti sudėtinga, o dabar glaudžiai ir rezultatyviai bendradarbiauja mokslas ir verslas, nes, galima teigti tiesiogine prasme, esame viename kieme – ir mokslininkai, lazerių komponentų kūrėjai bei gamintojai, ir mechaninis baras, ir detalių gamintojai“, – konstatuoja K. Juškevičius. Iš tiesų LITEK narės įsikūrę vienoje teritorijoje – sostinės Savanorių pr. pabaigoje dešimtyje pastatų.

Pasak Juliaus Paužolio, LITEK vadovo, iš šalies gali atrodyti, kad būti klasteryje paprasta ir lengva, tačiau realybė sudėtinga, nes susitinka atskirų įmonių skirtingi interesai ir verslo kultūra, lūkesčiai, supratimas apie inovacijas – tai reikia suderinti. Tačiau būdamas klasteryje daliniesi savo patirtimi, žiniomis, gebėjimais su partneriais ir taip praturtini kitus bei save. Todėl klasteris –  puiki aplinka įmonei drastiškai augti, tereikia suprasti ir išnaudoti jo teikiamas galimybes.

Jungia ne tik bendras kiemas

Gavrilovas atkreipia dėmesį, kad jaunoms ir mažoms inovatorių įmonėms ypatingai svarbi parama, kuri sudaro galimybes išvykti ir pristatyti savo išradimus parodose, konferencijose ir kituose pasauliniuose renginiuose. Būtent LITEK per įvairias paramos agentūras pritraukia lėšų išradimams pristatyti pasaulyje, o taip pat padeda parengti įvairią dokumentaciją finansavimui ir kitai paramai. Anot N. Gavrilovo, kelių savo srities specialistų inovatorių įmonei be klasterio pagalbos tai būtų neįgyvendinama užduotis.

Vytautas Gatelis, vienos iš LITEK įkūrimo iniciatorės ir pagrindinės finansinės rėmėjos, lazerių ir jų komponentų gamybos UAB „Ekspla“ gamybos direktorius, teigia, kad vienam visuomet sunkiau ką nors daryti, nei suvienijus jėgas. Todėl savo produkcija pasaulyje garsėjanti „Ekspla“ dar gerokai prieš klasterio sukūrimo inicijavo mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

„Šiandien galiu tvirtinti, kad ryšiai su LITEK nariais yra daugialypiai – tarp jų yra ir mūsų produkcijos pirkėjų, ir tiekėjų, ir bendrų projektų vykdytojų. Taip pat prasiplėtė techninės galimybės, nes įsigyta įvairių staklių, kitos sudėtingos ir būtinos įrangos, kurios atskiram nariui nebūtų prasminga pirkti“, – sako V. Gatelis. Jis taip pat konstatuoja, kad klasteris gerokai padidino dėmesį kiekviena jo nare, nes jį aplanko ir karaliai, ir įvairių šalių verslininkų delegacijos.

„Vienas iš didžiausių darbo klasteryje iššūkių – tarpusavio pasitikėjimo kūrimas ir stiprių bendradarbiavimo ryšių puoselėjimas, nepaisant konkurencijos. LITEK savo veiklos rezultatais demonstruoja, kad tai ne tik įmanoma, bet ir ekonomiškai naudinga. Klasterizacijos puoselėjimas ir stiprinimas Lietuvoje yra svarbi investicija: visos ES mastu klasteriams skiriamas  prioritetas dėl visos aibės priežasčių, bet daugiausia – dėl jų kuriamo inovacijų potencialo“, – klasterių naudą komentavo Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius, girdamas vieną iš 10 Lietuvos klasterių (LITEK), kuris gali didžiuotis tarptautiniu sertifikatu – Bronzos meistriškumo žyma.

LITEK dalyvauja projekte „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“. „InoLink“ yra ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kurį MITA vykdo kartu su Lietuvos inovacijų centru. Projekto tikslas – skatinti  įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projektas ir jo veiklos yra finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: klaster.lt.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location