Spalio 21 d.

Lietuva jungiasi į Europos molekulinės biologijos elito klubą

2018-07-09 14:40 Dalintis:

Lietuva taps dar vienos modernios tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros – Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) – nare. Tai leis Lietuvos biotechnologams ir biofarmacininkams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas. Barselonoje EMBL taryba balsavo už Lietuvos priėmimą į šią organizaciją. „Lietuvai įsitraukiant į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras, mūsų šalies mokslui atsiveria galimybės naudotis naujausiais pasiekimais, dirbti su pažangiausia laboratorine įranga, būti prie naujų atradimų slenksčio. Svarbu, kad į bendrą Europos molekulinės biologijos elito klubą lygiateisių narių statusu nuo šiol įsijungs ir Lietuvos biotechnologai“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Europos molekulinės biologijos laboratorija – tai pirmaujantis gyvybės mokslinių tyrimų laboratorinis centras pasaulyje, kuriame sutelkta moderniausia gyvybės mokslų tyrimų įranga, kuria gali naudotis EMBL šalių narių mokslininkai. Valstybės narės gauna prieigą prie visų EMBL paslaugų ir programų, taip pat balsą priimant sprendimus dėl organizacijos veiklos. Šiuo metu EMBL priklauso 20 valstybių narių. Šiuolaikiniai gyvybės mokslai yra labai dinamiški, eksperimentiniai tyrimų metodai ir technologijos vystosi labai greitai, tad nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros, norėdamos išlikti konkurencingos, turi turėti prieigą prie moderniausių mokslo technologijų ir įrangos. Lietuvai tapus EMBL nare Lietuvos doktorantai ir mokslininkai turės galimybę vykdyti tyrimus EMBL centruose Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje. Lietuvoje galės būti steigiamos EMBL tyrimų grupės, kurių reputacija padeda į šalį pritrauki aukščiausios pasaulinės klasės mokslininkus. Lietuvos biotechnologijos ir biofarmacijos sektorius vertinamas kaip vienas sėkmingiausių ir perspektyviausių pasaulyje tiek dėl atliekamų aukščiausio lygio mokslinių tyrimų, tiek dėl sėkmingai veikiančių verslo įmonių. Biotechnologijos Lietuvoje sudaro maždaug 1 proc. šalies BVP ir su šuo rodikliu lenkiame Šveicariją ir JAV. ES vidurkį Lietuva viršija daugiau kaip 10 kartų – vidutiniškai biotechnologijos kitose ES šalyse sudaro tik apie 0,12 proc. BVP. Lietuvos biotechnologijų sektoriaus eksporto geografija apima beveik 70 šalių. Lietuvoje šiuo metu gyvybės mokslų ir medicinos technologijų sektorius kasmet auga net 25 proc. Biotechnologijų sektorius pasižymi itin aukšta pridėtine verte. Numatoma, kad 2019 m. šis sektorius kurs 1,5 proc. Lietuvos BVP, nors jame dirbs tik 0,1 proc. mūsų šalies darbo jėgos. Pažangiausių Lietuvos biotechnologijų sektoriaus įmonių „Thermo Fisher Scientific“, „Sicor Biotech“, „Biotechpharma“ pardavimai 2016 m. siekė 396 mln. eurų, jie auga vidutiniškai 25 proc. kasmet. Lietuvoje sutelktas itin didelis mokslo potencialas ir molekulinių technologijų srityje. Molekulinės technologijos ir medicinos inžinerija Lietuvoje užima pirmą vietą pagal mokslo ir verslo patentų skaičių, Lietuvos molekulinių technologijų mokslo darbų cituojamumas didesnis nei pasaulio vidurkis. Sveikatos technologijos ir biotechnologijos – viena iš pažangiausių Lietuvos sumanios specializacijos krypčių. Lietuva šiemet jau įsijungė į du pasaulinio lygio mokslo centrus: Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją (CERN), Europos superkompiuterių infrastruktūrą. Lietuva taip pat pakeliui į Europos lazerių centrą (ELI) – ketinama prisijungti prie pasaulinės lazerių sistemos infrastruktūros. Šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerija.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location