Sausio 18 d.

Lietuva išlaikė lyderio poziciją pagal inovacijų progresą visoje Europos Sąjungoje

2018-06-25 10:00 Dalintis:

Europos Komisijos paskelbtame Inovacijų Švieslentės (EIS) reitinge 2018 m. Lietuvai atiteko 20 vieta. Pasak Lietuvos inovacijų centro direktoriaus Manto Vilio, nors pernai Inovacijų Švieslentėje Lietuva užėmė 16 poziciją, šiųmečių rezultatų negalima vertinti kaip pablogėjimo, o Lietuvos pažanga tobulinant inovacijų ekosistemą ne tik nesumažėjo, bet yra didžiausia Europoje. „Dėl duomenų atnaujinimo ankstesnė Lietuvos pozicija buvo pakoreguota į 20 vietą, lygiai tokią pačią poziciją išlaikėme ir šiemet. Tačiau Europos Komisijos duomenys rodo, kad lyginant su 2010 m., Lietuvos inovacijų ekosistema patobulėjo labiausiai iš visų ES valstybių“, - teigia M. Vilys. Anot Lietuvos inovacijų centro analitiko Aleksandro Izgorodino, šiemet iš 27 Inovacijų švieslentės rodiklių Lietuva padarė pažangą dėl dvylikos, dėl perpus mažiau (šešių) – pablogino. „2018 m. Inovacijų švieslentės rezultatai rodo augantį Lietuvos verslo dėmesį skaitmenizavimui – Lietuva pasiekė itin didelį progresą dėl tokių rodiklių kaip spartaus interneto skvarba bei IT mokymai darbuotojams. Pasiektas gana didelė pažanga dėl paraiškų prekės ženklams ir dizaino registracijos. Tam įtakos turėjo tiek ES finansavimo priemonės, tiek ir naujoji Pelno mokesčio lengvata“ , – teigia A. Izgorodinas. LIC direktorius M. Vilys taip pat akcentuoja, kad per metus Lietuva šiek tiek pagerino poziciją pagal aukštesnės pridėtinės vertės prekių eksporto rodiklį. Prie to prisidėjo rekordiškai didelės verslo investicijos į MTEP veiklą. „Pačių įmonių lėšomis finansuojamų MTEP išlaidų apimtys versle šiuo metu siekia aukščiausią lygį per visą šio rodiklio matavimo laikotarpį, vien per paskutinius 5 metus išaugo dvigubai. Natūralu, kad šios investicijos įsuko ir aukštesnės pridėtinės vertės eksporto plėtrą“ , – akcentuoja M. Vilys. Šiemet Lietuvos pozicijai Inovacijų Švieslentėje labiausiai pakenkė sumažėjusios viešojo sektoriaus investicijos ir kritusios rizikos kapitalo išlaidos. „Per metus viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidų rodiklius susitraukė 23,4 proc. punktais, o rizikos kapitalo išlaidų rodiklis – 37,2 proc. punktais. Abiejų rodiklių nuosmukį lėmė tam tikra techninė pertrauka tarp ES finansavimo priemonių – anksčiau buvusios ES priemonės jau buvo pilnai įsisavintos, o naujos priemonės dar nebuvo iki galo paleistos į rinką“, – paaiškina A. Izgorodin. Abu ekspertai pripažįsta, kad Lietuvai siekiant aukštesnių inovacijų diegimo, kūrimo ir taikymo rezultatų, būtina dar labiau skatinti įmones investuoti į MTEP. „Šiuo metu egzistuojančių ES priemonių MTEP veiklai spektras yra pakankamas, bet priemonės yra pernelyg fragmentuotos, nors ES priemonės turėtų būti tolygiai paskirstytos per visą finansavimo laikotarpį. Kartu turi būti užtikrinamas viešojo sektoriaus investicijų į MTEP subalansuotumas ir efektyvesnis panaudojimas“, – sako M. Vilys. Jis priduria, kad svarstant naująją inovacijų reformą, būtina ne tik atkreipti dėmesį į šiuos aspektus, bet ir rasti jiems tinkamus sprendimus, nes geresnės progos tam kurį laiką gali ir nebūti. Daugiau informacijos apie Lietuvos inovatyvumo vertinimą anglų kalba galima rasti [čia](https://ec.europa.eu/docsroom/documents/30104). Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location