Birželio 23 d.

LIC kalba: Apie šeimos verslus Europoje ir Lietuvoje, reakciją į Covid-19 ir kartų kaitą įmonių vadovybėje su Povilu Bacevičiumi

2021-05-06 11:30 Dalintis:

Kokia mintis pirma ateina į galvą išgirdus žodžius šeimos verslas? Ko gero retam šeimos verslai asocijuojasi su sektoriumi, Europos valstybėse sukuriančiu 40-50% visų darbo vietų. Apie šeimos verslo svarbą ekonomikai, šių įmonių situaciją Covid-19 krizės kontekste bei šeimos verslus Lietuvoje kalbamės su Lietuvos inovacijų centro konsultantu Povilu Bacevičiumi.

Pradėkime nuo pradžių - kas yra tie šeimos verslai, kuo jie skiriasi nuo paprastų verslų ir kodėl svarbu kalbėti apie pagalbą jiems?

Kalbėdami apie šeimos verslus turime pirmiausia suprasti, kas tai yra. Ir čia susiduriame su pirmu iššūkiu - šeimos verslo apibrėžimų vien tik Europos kontekste - galybė, o tai sukelia problemų, kai norime tiksliai matuoti, įvertinti šių įmonių veiklą, projektuoti geriausius būdus joms padėti. Šiek tiek susisteminti ir apibrėžti situaciją padeda Europos Komisijos (EK) pateiktas bruožų sąrašas, kuris padeda identifikuoti, kuri įmonė jau gali vadintis šeimos verslu. Tarp EK pateiktų bruožų - tokios sąlygos kaip bent vienas šeimos narys turi būti formaliai įsitraukęs į įmonės valdymą, teisė į didžiąją dalį sprendimų priėmimo priklauso šeimos nariui ar jo palikuoniams ir pan. 

Nepaisant problemų siekiant tiksliai apibrėžti šeimos verslus, skaičiuojama, jog nuo 65 iki 80% Europos Sąjungoje veikiančių mažų ir vidutinių įmonių - šeimos verslai. Lietuvoje analogiškas rodiklis - apie 38%. Tai didelė ekonomikos dalis, ypač vertinant tai, jog 99% visų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje veikiančių įmonių yra mažos ir vidutinės įmonės. Natūralu, jog kalbant apie tokią svarbią ekonomikai įmonių grupę, kyla poreikis skatinti sklandžią jų veiklą ir padėti išspręsti kylančias problemas. 

Pastarieji metai nebuvo lengvi daugumai verslų. Kuo šeimos verslų reakcija į krizinę situaciją išsiskyrė? 

Covid-19 krizę ir įvairių subjektų reakcijas į ją turbūt analizuosime dar ne vienerius metus, tačiau jau dabar pasirodo vis daugiau darbų, bandančių įžvelgti šeimos verslų reakcijų ypatumus. Žinoma, krizės akivaizdoje pirmiausia tiek šeimos, tiek ir ne šeimos verslai ėmėsi su finansinių srautų suvaldymu susijusių veiksmų. Šių metų kovą paskelbta KPMG analizė atkreipė dėmesį, jog šeimos verslai, šalia finansų suvaldymo, ėmėsi trijų pagrindinių strategijų, padėjusių suvaldyti Covid-19 poveikį. 

Pirma – dar didesnis dėmesys socialinei atsakomybei: šeimos verslai siekė išspręsti pandemijos poveikį ne tik jų šeimai ir verslui, bet ir visos visuomenės labui. Būtent šeimos įmonėse buvo priimami tokie sprendimai, kaip jau atsitraukusių šeimos narių grįžimas į verslą tam, kad būtų galima efektyviau išspręsti problemas, su kuriomis susidūrė bendrovės: palaikyti santykius su klientais, darbuotojais, tiekėjais ar vietinėmis bendruomenėmis. Tai rodo, jog būtent šeimos verslo modelis turi tam tikras socialines ir emocines vertes, kurios gali būti ir yra naudojamos krizinėmis sąlygomis. 

Antra tendencija - atvirumas verslo pertvarkoms. Nustatyta, kad šeimos verslai pandemijos metu buvo linkę pradėti pertvarkas net 42 proc. dažniau nei ne šeimų valdomi verslai.  O tos šeimos įmonės, kurių veikloje dalyvauja kelios kartos, net 45 proc. dažniau įgyvendino verslo pertvarkymo strategiją nei vienos kartos atstovų valdomos šeimos įmonės.

Galiausiai, išryškėjo šeimų valdomų įmonių polinkis į kantrybę. Šeimos įmonės mąsto ilgais laikotarpiais, planuoja ateitį net iki ateinančios vadovų kartos, tad tokia ilgalaikė mąstysena leido jiems būti kantriems, suprasti COVID-19 poveikį jų verslui ir ne tik sušvelninti trumpalaikį  pandemijos poveikį, bet ir planuoti tolėliau į ateitį. Tad jau pirmosios analizės rodo, jog šeimų verslų reakcija buvo savita ir išsiskirianti. Manau, kad tolimesnės analizės šias tendencijas tik dar labiau išskleis.

Užsiminėte apie skirtingas kartas šeimos versluose ir palietėte vieną svarbų aspektą - verslo paveldėjimą ar perdavimą. Matant, jog šeimos verslai kuria papildomas socialines, bendruomenines ir kitas vertes aplink save, kyla klausimas, kaip išsaugoti ir saugiai perleisti verslus iš kartos į kartą?

Verslo perdavimas ar paveldėjimas - natūrali kiekvienos įmonės gyvavimo ciklo dalis. Tam, kad verslas gyvuotų ir toliau, po to kai pasitraukia viena lyderių karta, svarbu, kad perdavimo procesas būtų sklandus ir suteiktų daugiau galimybių nei iššūkių. Vėlgi, šio proceso svarbą geriausia įvertinti skaičiais. EBPO duomenimis Europos Sąjungoje 450 000 smulkių ir vidutinių verslų kasmet patiria įmonės savininkų pokyčius. Tai paliečia maždaug du milijonus darbuotojų. Skaičiuojama kad kone trečdaliui įmonių savininkų pasikeitimas baigiasi nesėkmingai. Kalbant apie paveldėjimą skaičiai dar niūresni - tik trečdalis įmonių išgyvena savininkų pasikeitimą paveldėjimo būdu antrai giminės kartai, o trečios kartos pasikeitimą išgyvena tik 10% šeimos verslų. 

Natūralu, kad norėdami išlaikyti tas gerąsias praktikas, kurias matome kad ir analizuojant atsaką į Covid-19 pandemiją, turime galvoti, kaip palengvinti šeimos verslų perdavimo ir paveldėjimo procesus, surasti, kas neveikia ir pabandyti spręsti kylančius iššūkius. Įgyvendinant tokius projektus kaip Success Road su partneriais nagrinėjame skirtingų šalių situacijas, gerąsias praktikas ir ieškome sprendimų, kurie galėtų būti veiksmingi.

O kokia situacija Lietuvoje? Kaip su iššūkiais tvarkosi mūsų šeimos verslai?

Lietuvos šeimos verslų situacija lyginant ją su senosiomis Europos valstybėmis - išskirtinė. Mūsų valstybė dar pakankamai jauna, dar visai neseniai išgyvenusi transformaciją į rinkos ekonomiką. Todėl ko gero nestebina statistika, kuri rodo, jog net 95% šeimos verslų Lietuvoje vis dar priklauso pirmai savininkų kartai. Tad esame unikalioje situacijoje - viena vertus, jau matome, su kokiomis  šeimos verslų perleidimo ir paveldėjimo problemomis susiduria mūsų partneriai Europoje, kita vertus esame dar tokioje stadijoje, kai išmintingai tvarkydamiesi galime sukurti palankias sąlygas sklandžiam verslų perleidimui. Paprastai kalbant, dabar palankus metas imtis prevencinių priemonių, kad Lietuvoje verslų perleidimas vyktų efektyviau ir savininkų pasikeitimą išgyventų daugiau verslų nei rodo dabartiniai Europos rodikliai. 

Lietuvos inovacijų centras priklauso tarptautiniam konsorciumui Success Road, siekiančiam padėtį šeimų valdomoms mažoms bei vidutinėms gamybos sektoriaus įmonėms įveikti verslo paveldėjimo ar perdavimo metu kylančius iššūkius. Konsorciumas jungia partnerius iš Lietuvos, Lenkijos, Belgijos, Ispanijos ir Graikijos bei veikia pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą Interreg Europe, veiklos finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Daugiau apie Success Road galite sužinoti Lietuvos inovacijų centro tinklalapyje   .

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location