Rugsėjo 29 d.

KU mokslininkų sukurta biotechnologija išlaikė egzaminą ir efektyviai neutralizavo uoste išpiltą naftą

2022-08-19 14:00 Dalintis:

KU mokslininkų sukurtos biotechnologijos naftos teršalams neutralizuoti veiksmingumą bei efektyvumą patvirtino ne tik bandymai realiomis sąlygomis Klaipėdos uoste, bet ir nepriklausomoje laboratorijoje atliktų vandens tyrimų rezultatai.

Mokslinių tyrimų civilinės saugos pratybos naftos teršalams neutralizuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) laivyno bazės akvatorijoje surengtos rugpjūčio 3-iąją. Pratybų tikslas – realiomis sąlygomis išbandyti KU mokslininkų sukurtos biotechnologijos efektyvumą. Technologijos išskirtinumas – naftos taršai neutralizuoti naudojamas natūralios kilmės sorbentas, t.y. šiaudai su naftą skaidančias mikroorganizmais. Technologija – draugiška aplinkai, sukurta naudojant nebrangias, natūralias medžiagas bei iš Baltijos jūros aplinkos – vandens ir smėlio – išskirtus mikroorganizmus, turinčius gebėjimą maitintis naftos produktais. Mokslininkų komanda su šiuo projektu dirbo daugiau nei 1,5 metų. Atliko daugybę sudėtingų analizių tiek Lietuvos, tiek užsienio laboratorijose. Kuriama technologija jau yra patentuota Lietuvoje, taip pat yra pateikta prioritetinė paraiška Europos patentų biurui.

Imituotas naftos išsiliejimas neutralizuotas per valandą!

Technologijos išbandymui realiomis sąlygomis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai išdavė LR aplinkos ministerija. Uosto akvatorijoje boninėmis užtvaromis aptvertame plote buvo imituotas žaliavinės naftos išsiliejimas. Pratybas sudarė 3 etapai. Pirmiausiai nepriklausomos laboratorijos (AB „Klaipėdos vanduo“) specialistas bandymų vietoje paėmė vandens mėginius, kad būtų nustatyta pradinė angliavandenilių koncentracija vandenyje. Po to buvo imituotas išsiliejimas – į uosto akvatoriją buvo išpilta 200 mililitrų žaliavinės naftos. Tada prasidėjo pagrindinis pratybų etapas – naftos teršalų neutralizavimas naudojant gamtinį sorbentą su naftą skaidančiais mikroorganizmais. Tam buvo naudojamos 2 priemonės: sorbentais pripildyta paklodė (2 vnt. 3x1,5 m) ir teršalų likučių surinkimo rėmelis (4 vnt. 0,5x1 m). Vienos paklodės gamybai buvo panaudotas 1 kg sorbento, kuris gali sugerti apie 5 litrus žaliavinės naftos. Sorbentais užpildyta paklodė buvo iškleista ant užteršto vandens paviršiaus, ji sugėrė ir užrakino teršalus, pastarieji aktyvavo mikroorganizmus.  Pašalinus paklodę naftos likučiai buvo surenkami naudojant teršalų surinkimo rėmelį su sorbentais. Procesas buvo pakartotas dukart.  Į uosto akvatoriją išpilta nafta KU mokslininkų ir KVJUD tarnybų atstovų buvo surinkta vos per valandą. Pasibaigus naftos teršalų neutralizavimo procesui pakartotinai paimti vandens mėginiai, o per pratybas naudotos valymo priemonės buvo išvežtos į KU laboratoriją tolesniems tyrimams, siekiant nustatyti panaudoto sorbento utilizavimo efektyvumą ir trukmę.

Vandens tyrimo rezultatai patvirtino biotechnologijos efektyvumą

AB „Klaipėdos vanduo“ laboratorijoje ištyrus per pratybas paimtus vandens mėginius buvo nustatyta, kad angliavandenilių koncentracija pasibaigus valymo procesui buvo analogiška kaip ir pratybų pradžioje paimtuose vandens mėginiuose. „Tai mums leidžia drąsiai teigti, kad KU ir „Inobiostar“ kuriama aplinkai draugiška naftos teršalų neutralizavimo technologija yra veiksminga ne tik laboratorinėmis, bet ir realiomis sąlygomis“, - džiaugėsi dr. T. Paulauskienė, biotechnologiją kuriančios mokslininkų komandos lyderė.

Bandymų rezultatus teigiamai įvertino ir juos atidžiai stebėję Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos aplinkosaugos specialistai, į šią inovaciją dedantys daug vilčių. „Naftos išsiliejimams likviduoti uoste mes turime priemonių ir galime užtikrinti mechaninį teršalų surinkimą. Didžiausia problema visoms tarnyboms surinkti ploniausią naftos plėvelės sluoksnį. Baltijos jūroje apribotos galimybės naudoti chemines medžiagas - dispergentus, tad tikrai esame suinteresuoti, kad kuriama biotechnologija būtų ištobulinta, mokslininkai rastų sprendimus dėl jos pakavimo, gamybos bei pateikimo naudotojams. Kad ją būtų galima naudoti, svarbus ir technologijos teisinis reglamentavimas. Aišku, mes tikimės, kad naftos išsiliejimų skaičius uoste mažės, bet KU mokslininkų sukurta biotechnologija mums leis dar operatyviau ir efektyviau juos  surinkti bei neutralizuoti. O tai yra vienas iš Žaliojo uosto uždavinių“,- akcentavo KVJUD Aplinkos apsaugos koordinatorė Aistė Kubiliūtė.

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento direktorė Galina Garnaga-Budrė, taip pat stebėjusi biotechnologijos patikrinimą realiomis sąlygomis, pasidžiaugė, jo KU mokslininkai priemonę kovai su naftos tarša rado gamtoje. „Aplinkoje gausu mikroorganizmų, kurie, išsipylus naftai, vandenyje pradeda ją skaidyti. Tokių  mikroorganizmų tyrimai kadaise buvo atliekami ir mūsų laboratorijoje. Džiugu, kad KU specialistai savo žinias pritaikė praktikoje: parinko specifinį mikroorganizmų rinkinį kartu su gamtinės prigimties sorbentu. Tokios natūralios technologijos labai reikalingos šiandien, kai norime problemas spręsti tvariai: greitai ir efektyviai pašalinti naftos taršą, kuri, deja, vis dar pasitaiko. Labai džiaugiuosi mūsų kolegų-mokslininkų pasiekimais ir linkiu jiems nesustoti“,- sakė G. Garnaga-Budrė.

Kitas iššūkis – biotechnologijos pakuotė

Anot KU mokslininkų komandos vadovės dr. T. Paulauskienės, po bandymų realiomis sąlygomis laukia kitas ne mažiau svarbus technologijos vystymo etapas - išspręsti produkto pakuotės dizaino klausimą. Ji turi būti  draugiška aplinkai, patogi naudoti teršalų neutralizavimo operacijose, sandėliuoti, transportuoti bei utilizuoti.

Šaltinis: Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location