Kompiuterinių žaidimų industrijos ateitis – inovatyvių technologijų rankose

Kompiuterinių žaidimų industrija pastaraisiais metais nenustoja stebinusi savo itin sparčiu augimu tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Ši perspektyvi ir daug žadanti verslo sritis jau aplenkė kai kurias pramogų industrijos šakas ir neketina sustoti. Kas turi įtakos tokiai sparčiai industrijos plėtrai bei kaip išlikti sėkmingais konkurencinėje kovoje – atsakymų į šiuos ir kitus aktualius klausimus Kylyje (Vokietija) vykusioje žaidimų kūrimo konferencijoje „Baltic Dev Days‘19“ ieškojo Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas Tautvydas Pipiras.

Naujausiais kompiuterinių žaidimų ir e-sporto analitikų „Newzoo“ duomenimis, 2018 m. kompiuterinių žaidimų industrijos vertė siekė beveik 140 mlrd. JAV dolerių. Per pastaruosius penkerius metus ji ne tik išaugo du kartus, bet ir atsiplėšė nuo kitų pramogų pasaulio sektorių – muzikos bei filmų.  „Newzoo“ ekspertai prognozuoja, kad iki 2023 m. šios industrijos vertė išaugs iki 265 mlrd. JAV dolerių, o optimistiškiausių industrijos atstovų manymu – net iki 1 trln. JAV dolerių.  

Specialistų teigimu, kompiuterinių žaidimų industrijos sėkmę lemia didėjantis mobiliųjų telefonų prieinamumas, išplečiantis šių įrenginių naudotojų tinklą, bei nuolat modernėjantys mobilieji telefonai, kurių savininkams galima pasiūlyti vis inovatyvesnius ir įdomesnius žaidimus. Žvelgiant retrospektyviai, kompiuterinių žaidimų industrija maždaug kas penkerius metus išgyvena technologinį „lūžį“, priverčiantį įmones ieškoti naujų, inovatyvių sprendimų ir skatinantį dar spartesnį augimą. Ateityje didžiausią įtaką tokiam „lūžiui“ darys šiuo metu sparčiai besivystančios inovatyvios technologijos – 5G internetas ir debesijos kompiuterija, suteiksiantys galimybę inovatyviausius žaidimus žaisti ne tik konsolių ar kompiuterių naudotojams, bet ir mobiliųjų telefonų ar planšečių savininkams. Be to, spartus interneto ryšys įgalins nuolat vykdyti e-sporto turnyrus tarp žaidėjų, esančių bet kuriame pasaulio krašte, bei juos transliuoti įvairiose internetinėse vaizdo įrašų platformose. Įtakos industrijos kaitai turės ir sparčiai auganti kompiuterinių žaidimų vartotojų rinka Pietryčių Azijoje ir Indijoje.

Ne paslaptis, kad milijardinės vertės industrijoje konkurencija ne iš lengvųjų. Ekspertų teigimu, išlikimas rinkoje ir sėkmė konkurencinės kovos arenoje priklausys būtent nuo sugebėjimų išnaudoti aukščiau minėtąsias inovatyvias technologijas bei patraukliai jas pateikti vartotojams. Kompiuterinių žaidimų industrijoje pirmaujančios šalys yra pasiryžusios kovoti dėl kuo didesnės rinkos dalies, teikdamos paramą įmonėms, kuriančioms inovatyvius žaidimus, pritaikant naujausias technologijas. Štai pavyzdžiui, Vokietijos centrinė valdžia jau yra pristačiusi 50 mln. eurų paramos planą, skirtą naujiems žaidimų projektams kurti.

 „Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse kompiuterinių žaidimų industrija suvokiama ne tik kaip smagus laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir pelninga verslo šaka. Lietuvoje, nors einame teisingu keliu, vis dar jaučiamas visuomenės bei valstybinių institucijų paramos trūkumas. Tad džiaugiamės būdami „Baltic Game Industry“ (BGI) projekto, suteikiančio Lietuvos ekspertams galimybes mokytis iš kaimyninių šalių profesionalų bei pritaikyti žinias kuriant ir tobulinant Lietuvos žaidimų industrijos ekosistemą, dalimi. Esame maži, bet lankstūs, todėl galime greičiau nei didžiosios Europos rinkos prisitaikyti prie pokyčių ir sparčiai judėti pirmyn“, – sako T. Pipiras.

Lietuvos inovacijų centras priklauso tarptautiniam konsorciumui BGI, kuris siekia paskatinti žaidimų pramonės augimą Baltijos jūros regione. BGI veiklą vykdo pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo Interreg Baltijos jūros regiono programą, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras