Vasario 01 d.

Klasterių bendruomenė Lietuvoje: sutaupykite 5 darbo metus

2022-11-30 11:10 Dalintis:

Artėjant metų pabaigai Lietuvos klasterių bendruomenė jau šeštąjį kartą susibūrė į tradicinį Baltijos klasterių forumą. Jo metu užduotas dalyvio klausimas apie tai, ar verta kurti naują transporto klasterį gavo netikėtą atsakymą – ne.

„Juokaujame, kad Europoje tikriausiai vis dar pirmaujame pagal vienam gyventojui tenkantį klasterių skaičių. Klasteriai Lietuvoje yra toli pažengę, bet aktyvus jų vystymas prasidėjo dar prieš 10 metų. Ieškokite ir tikrai rasite nišą viename iš brandžių klasterių. Kam darbo vaisių laukti bent 5 metus, jeigu juos gali gauti iš karto?“, – sukurta infrastruktūra ragino naudotis Lietuvos klasterių tinklo prezidentas Gytis Junevičius.

Baltijos klasterių forumo tikslas – pasidalinti gerąja patirtimi, įkvėpti pokyčiams ir aptarti svarbiausias aktualijas. Šiemet daugiausia kalbėta apie klasterių bendruomenės pažangą, sertifikavimo subtilumus ir grynintos idėjos, kaip klasteriai galėtų kurti proveržį dvigubos transformacijos kryptimi.

Per šešerius metus – reikšmingi teigiami pokyčiai

Šeštasis Baltijos klasterių forumas – paskutinis, kurį organizuoja Inovacijų agentūros koordinuojamo projekto „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“ komanda. Savo pranešime besibaigiančio projekto vadovas Pranas Senapėdis apžvelgė, ką pavyko nuveikti ir kokių pokyčių pasiekti 2016-2022 m.

Iš viso buvo konsultuotas 31 klasteris. Klasterių bendruomenei buvo surengta daugiau nei 270 strateginių (brandinimo) sesijų, 331 informacinė konsultacija, beveik 40 renginių. Įvyko daugiau nei 50 užsienio ekspertų konsultacijų, 15 partnerių paieškos sesijų ir kt.

Kryptingas darbas davė savo vaisių: prie konsultuotų klasterių prisijungė 255 nauji nariai, pradėta beveik 500 bendrų iniciatyvų klasteriuose, 314 MTEPI veiklų, sukurtos 55 naujų produktų koncepcijos. Lietuvos klasteriai tapo matomi ir žinomi tarptautinėje bendruomenėje: projektas įvairiems Lietuvos klasteriams padėjo pradėti bendradarbiavimą su 300 užsienio partnerių, pritraukti 25 naujus klasterio narius iš užsienio, įsijungti į 24 tarptautines vertės kūrimo grandines.

Atsirado ambicijos, gautas tarptautinis pripažinimas

„Rodikliai rodikliais, bet po jais slepiasi keli svarbūs pokyčiai. Pirma, klasterių skaičius kiek sumažėjo, bet dydis, pajėgumas ir kokybė šovė į viršų. Šiuo metu turime net 15 tarptautine bronzos ir 2 sidabro žyma sertifikuotus klasterius, kas yra rekordinis skaičius Lietuvoje“, – sakė InoLink projekto vadovas P. Senapėdis. Anot jo, darbas su klasterių branda ir kompetencijomis nenuėjo veltui: lietuviai kviečiami skaityti pranešimus svarbiausiuose tarptautiniuose renginiuose, Lietuvos klasterio koordinatorė šiemet tapo geriausia ES klasterio vadove ir gavo prestižinį apdovanojimą.

„Klasteriai įgavo ambicijų, nebeliko mažos šalies komplekso. Prieš kelerius metus tekdavo raginti dalyvauti ir tiesiog prisistatyti tarptautiniuose renginiuose, teikti paraiškas projektams. Dabar stipriausi mūsų klasteriai tarptautinėje arenoje jaučiasi kaip žuvis vandenyje, nes yra žinomi ir turi platų kontaktų tinklą“, – įžvalgomis dalinosi P. Senapėdis. Jis pastebi, kad užmegzti ryšiai stipriai padeda rengiant tarptautines paraiškas, pavyzdžiui, suburti kelių šalių konsorciumą Lietuvos klasteriams dabar yra labai paprasta užduotis. Džiugina ir vis augantis laimėto finansavimo tarptautiniams projektams skaičius.

Lietuvos mokslo tarybos atstovas Deividas Petrulevičius savo pranešime apie programos „Europos horizontas“ galimybes taip pat pasidžiaugė lietuviškų paraiškų laimėjimo rodikliais. Tarp stipriausiai pasirodžiusių sektorių buvo išskirta agromaisto sritis – net 40% šių paraiškų gavo finansavimą. Dažniausiai projektuose lietuviai dalyvauja su partneriais iš Ispanijos, Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos ir Italijos.

Sertifikavimas atidarė daug durų

Vykstantys tarptautinio sertifikavimosi procesai taip pat prisidėjo prie sėkmingo Lietuvos klasterių vystymosi ir tarptautinės plėtros. Dr. Gintaras Labutis forumo dalyviams pristatė ES sertifikavimo vadybos meistriškumo žymomis naudas, procesą ir rezultatus, atsakė į dalyviams kilusius klausimus. Anot jo, viena iš naudų – tai geresnis Lietuvos ir užsienio klasterių abipusis supratimas, kuris būtinas tarptautiniam grupių ir tinklinių organizacijų bendradarbiavimui.

ES sertifikavimo institucijų suteikiamos bronzos, sidabro ir aukso žymos atidaro daug durų, parodo profesionalumą ir patikimumą. Savo patirtimi pirmą kartą siekiant sidabro meistriškumo žymos forume dalinosi Smart Food klasterio atstovė Laura Uturytė. Ji pabrėžė, kad reikia atlikti visai kito lygio namų darbus norint sėkmingai sertifikuotis sidabro žymai. Procesas iš esmės skiriasi tuo, kad atvažiuojantiems ekspertams reikia pateikti išsamius įrodymus ir pasiekimų dokumentaciją, o visa tai suinventorizuoti, kai 80 proc. veiklų vyksta su užsieniu – iššūkis.

Jaučiama  atskirtis dvigubos transformacijos srityje

Baltijos klasterių forumo svečias, Europos klasterių aljanso prezidentas Antonio Novo Guerrero, susirinkusiems akcentavo klasterių vaidmenį pokyčių metu ir detaliai aptarė įvairių ES darbo grupių ir institucijų pasiūlymus, kokiais keliais reiktų eiti dvigubos transformacijos link ir kokios pagalbos tikėtis kiekvienam sektoriui.

Forumą vainikavusios diskusijos „Transformacijų ir pokyčių kaina” dalyviai be kita ko konstatavo, kad užtikrintą progresą pereinant prie žiedinės, skaitmeninės ir atsparios ekonomikos stabdo skaitmeninimo ir inovacijų atskirtis. Anot Lietuvos klasterių tinklo ir Agrifood DIH Lithuania vadovės Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės, agromaisto sektorius yra nevienalypis, nes viena dalis vertės kūrimo grandinės yra labai pažangi jau kurį laiką, bet kita pusė – susiduria su kompetencijų, specialistų trūkumu ir kitais iššūkiais. Tokia tendencija pastebima ir kituose sektoriuose, klasteriuose.

Padaryta išvada, kad klasteriai yra puikūs dvigubos transformacijos vedliai, nes beveik kiekvienas jų yra susijęs su skaitmenizavimu, o perėjimą paspartinti ir atskirties problemą spręsti geriausiai padeda skaitmeniniai auditai, kurie realiais skaičiais parodo galimą naudą ir padeda keisti abejojančių požiūrį.

Kasmetinį Baltijos klasterių forumą organizavo projektas  „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“, kurį koordinuoja Inovacijų agentūra. Projektas skatina įmonių jungimąsi į klasterius, didina klasterių brandą, skatina jų augimą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Projekto partneris – Lietuvos inovacijų centras (LIC). Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: KlasterLT

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location