Kas dešimtas magistro studijų absolventas – užsienietis

Per penkerius metus, nuo 2014 iki 2019 m., į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojančių užsieniečių skaičius išaugo 46 proc. (nuo 1737 iki 2540). Augo ir šalies aukštąsias mokyklas baigiančių studentų iš užsienio skaičius. Praėjusiais metais aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje įgijo 1300 studentų iš užsienio – dvigubai daugiau negu 2014 m. Šie absolventai sudarė apie 5 proc. visų absolventų imties. Daugiausia jų – magistro studijas baigiantys užsieniečiai, kurių pernai buvo 758, arba vienas iš dešimties magistrantūros absolventų.

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) parengtoje apžvalgoje nurodoma, kad kol kas daugiausia studentų į Lietuvą atvyksta iš Rytų Europos valstybių: Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos. Visgi užsienio studentų grupės sandaroje  pastebimi spartūs pokyčiai. Per pastaruosius penkerius metus iš minėtų Rytų Europos valstybių kilusių ir išsilavinimą Lietuvoje įgijusių absolventų dalis sumažėjo nuo 64 iki 41 proc., iš kitų regionų – didėjo. Iš Azijos atvykusių absolventų dalis nuo 2014 m. išaugo daugiau negu dvigubai (nuo 10 iki 26 proc.). Augo ir iš Europos Sąjungos valstybių (2 proc. punktais) bei Afrikos atvykstančių (3 proc. punktais) absolventų dalis. 2019 m. didžiausias Lietuvoje studijas baigiančių užsienio absolventų grupes sudarė studentai atvykę iš Baltarusijos, Ukrainos, Indijos, Kinijos ir Italijos.

Iš užsienio atvykę studentai Lietuvoje dažniausiai baigia socialinių mokslų, verslo ir viešosios vadybos bei sveikatos mokslų studijas. Nuo 2014 m. daugiau negu keturis kartus išaugo ir inžinerijos studijas baigiančių absolventų skaičius. Pernai šių krypčių studijas Lietuvoje baigė beveik 200 studentų.

STRATA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas pastebi, kad sėkmingas šių absolventų įtraukimas į darbo rinką galėtų padėti spręsti specialistų trūkumo šalies darbo rinkoje problemas. Analitiko teigimu, kita svarbi priežastis, kodėl Lietuvai aktualu pritraukti daugiau užsienio studentų, yra sietina su aukštųjų mokyklų finansais. „Šių studentų įnešamos lėšos gali sušvelninti finansines problemas, su kuriomis dėl demografinių tendencijų susiduria kone kiekviena aukštoji mokykla“, – nurodo G. Jakštas.   

Pastebima, kad kol kas potencialią užsienio studentų naudą riboja ne tik mažas (7 proc.) jų įsidarbinamumas šalyje po studijų, tačiau ir dažnas studijų nutraukimas jų pradžioje. Iš 2011–2014 m. į nuolatines bakalauro studijas Lietuvoje įstojusių asmenų iki 2019 m. diplomą įgijo 60 proc. lietuvių ir 27 proc. užsieniečių. Daugiausia (41 proc.) užsieniečių studijas nutraukė jau pirmame kurse.

„Siekiant, kad užsienio studentai ne tik įstotų, bet ir sėkmingai baigtų studijas, verta skirti daugiau dėmesio potencialių studentų informavimui apie studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose bei atrankai. Jau įstojusiems studentams galėtų būti skiriamos specialios paslaugos, padėsiančios geriau prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos“, – sako G. Jakštas.

Šaltinis: Vyriausybės strateginės analizės centras