Rugsėjo 30 d.

Įrodymai gyventojų gebėjimų planavimui reikalingi labiau nei bet kada

2020-07-31 14:13 Dalintis:

Švietimo pasiūlos planavimas šiuolaikinėse valstybėse – procesas, kuriam vykdyti reikalingas nuoseklus ir periodiškas informacijos rinkimas, analizavimas ir sintetinimas. Analitinė informacija apie aktualius gebėjimus padeda sprendimų priėmėjams geriau suprasti, įvertinti ir gerinti politikos sprendimus. Taip siekiama išvengti didelių darbo rinkos disbalansų, sukuriančių gebėjimų trūkumą, nedarbą, mažinančių produktyvumą ir lėtinančių valstybės augimą (Tarptautinė darbo organizacija, 2015; Andersen, Feiler, Schulz, 2015). 

Švietimo pasiūlos planavimas – itin kompleksiškas, reikalaujantis tinkamai įvertinti nacionalinį kontekstą, socialinę dimensiją, duomenų prieinamumą bei kitus faktorius. O. Bertrand (2004) pažymi, kad skirtingiems švietimo lygmenims keliami skirtingi tikslai. Nuo šių, anot jo, ir priklauso švietimo pasiūlos analizė ir planavimas. Pavyzdžiui, profesinio mokymo planavime reikšmingą vaidmenį turėtų vaidinti darbo rinka, ekonomikos poreikiai, o analizes aktualu atlikti regioniniais pjūviais. Kitaip aukštajame moksle – atspindėti darbo rinkos poreikius nėra tiesioginė aukštojo mokslo misija, aukštojo mokslo įstaigos daugelyje valstybių turi autonomiją. Visgi aukštasis mokslas – laikui imliausia ir brangi švietimo grandis, todėl jai taip pat labai svarbus atitinkamo lygmens planavimas. Atsižvelgiant į rinką, kurioje veikia aukštojo mokslo dalyviai, analitiką aktualu atlikti atsižvelgiant į nacionalinį, dažnai ir tarptautinį lygmenį. Bendrajame ugdyme, kurio viena iš rolių – socialinė, svarbu numatyti į pradinį, pagrindinį ar vidurinį ugdymą ateinančiųjų skaičių bei užtikrinti lygias galimybes įgyti išsilavinimą. 

Suvokiant kritinę švietimo pasiūlos planavimo svarbą, Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) įgyvendina projektą „Švietimo pasiūlos analizės ir vertinimo sistemos kūrimas bei diegimas“. Projektu siekiama padidinti švietimo pasiūlos planavimo efektyvumą ir jo įgyvendinimo kokybę. Taigi kviečiame susipažinti su švietimo pasiūlos planavime reikšmingomis praktikomis ir projekto rezultatais.  

Gebėjimų prognozės  

Europos Komisijos duomenimis (2018), dauguma ES valstybių darbo rinkos paklausos ir pasiūlos prognozes įtraukia į aukštojo mokslo planavimą, siekiant nustatyti studentų priėmimo kvotas į universitetus (18 valstybių), atliekant studijų programų akreditavimą (12) bei nustatant prioritetines sritis skirstant papildomą finansavimą (6). Pastebima, kad valstybių rengiamų prognozavimo rezultatų detalumas ir trukmė, naudojami duomenų šaltiniai ir metodai skiriasi. Trumpalaikės prognozėms atlikti dažnai naudojamos darbdavių apklausos, vidutinės trukmės ir ilgalaikėms prognozėms – administraciniai ar apklausų būdu surinkti gyventojų užimtumo duomenys.   

Darbo rinkos paklausos ir pasiūlos prognozės gali būti naudojamos ne tik su gebėjimų ir žinių formavimu švietimo sistemoje susijusiems sprendimams priimti. Prognozės suteikia naudingos informacijos sprendimams, susijusiems su migracijos srautų valdymu, aktyviomis darbo rinkos priemonėmis užimtiesiems ar darbo ieškantiems, informuojant verslą apie  gyventojų gebėjimus bei karjeros alternatyvas vertinančius gyventojus.   

Kuriant šią gebėjimų planavimui informaciją teikiančią sistemą, STRATA sukūrė Pedagogų poreikio (2018) ir Medicinos darbuotojų (2019) poreikio prognozavimo modelius, kurie naudotojui suteikia galimybę kurti scenarijus ir modeliuoti pasirinktus kintamuosius. Siekiant vertinti darbo rinkos paklausą ir suteikti informacijos švietimo pasiūlos planavimui, STRATA įvertino darbo rinkos paklausos prognozes bei atliko švietimo pasiūlos prognozavimo tyrimą.  

Absolventų karjera 

Didėjant aukštąjį mokslą įgijusių asmenų skaičiui, vis svarbesne tampa galimybė įgautas žinias ir gebėjimus realizuoti. Žmogiškojo kapitalo teorija teigia, kad asmuo renkasi investuoti į tokį išsilavinimą, kuris jam atneš didžiausią finansinę grąžą bei kitas karjeros galimybes (Heijke, 1996). Tačiau tai reiškia, kad kiekvienas asmuo turi turėti pakankamą informaciją apie paklausias profesijas bei gali tiksliai įvertinti, kuris pasirinktas kelias (pvz. švietimo lygmuo, studijų sritis), tikėtina, atneš didžiausią naudą. Deja, tokios informacijos trūkumas neleidžia gyventojams daryti optimaliausių sprendimų, o tai spręsti gali padėti tinkamai veikianti profesinio orientavimo ir informavimo sistema.  

Siekiant informuoti sprendimų formuotojus ir gyventojus apie absolventų situaciją darbo rinkoje, STRATA sukūrė interaktyvų Profesinio informavimo įrankį, kuriame galima rasti informaciją apie rinkoje vyraujančias profesijas ar darbo užmokestį. 

Teminės studijos 

Vadovaujantis mišraus skenavimo politikos formavimo prieiga, atvirų, kompleksinių sistemų, tokių kaip švietimas, bazinę stebėseną reikalinga derinti su detalia, pasirinktų sričių (pavyzdžiui, prioritetinių ar probleminių) analize (Etzioni, 1967).  

Atsižvelgiant į tai, 2020 m. STRATA parengė ir automatizavo teminių apžvalgų kūrimą (pavyzdžiui, gyvybės mokslų apžvalga), kuriose pateikiama informacija apie studentų ir studijų programų skaičiaus pokyčius, vidutinius stojimo balus bei absolventų įsidarbinimo rodiklius – vidutines pajamas ir dažniausias profesijas.  

Žmogiškojo kapitalo būklė 

Siekiant geriau suprasti gebėjimų poreikį, taip pat reikalinga analizuoti ne tik minėtas gebėjimų prognozes ar galimus ateities scenarijus, bet ir esamą gyventojų užimtumo situaciją. Ypatingą dėmesį skirti reikėtų šiems sektoriams: užimtųjų skaičiumi augantys ar reikšmingai mažėjantys sektoriai; sektoriai su amžiaus struktūros disbalansu; įveiklinantys naujas technologijas ar inovatyvius procesus; galintys prisidėti prie ekonominės diversifikacijos; į eksportą orientuoti sektoriai; sektoriai su aukšta dirbančių imigrantų dalimi (Rihova, Strietska-Ilina, 2015).  

Siekiant informuoti sprendimus švietimo, migracijos ir darbo rinkos srityse, STRATA nuo 2018 m. kasmet rengia žmogiškojo kapitalo būklę, kurioje pateikiama informacija apie gyventojų ir jų grupių užimtumą. 

Ateities kryptys 

Nors įgyvendinant projekto veiklas susidurta su įvairiais iššūkiais, perspektyvos analitinei informacijai apie gebėjimų poreikį darbo rinkoje – itin didelės. Lietuvoje kol kas nėra ilgalaikių darbo rinkos paklausos ir pasiūlos prognozių ar įžvalgų metodu sukurtų ateities scenarijų. Informacija apie gyventojų įgytą išsilavinimą yra fragmentiška, tai riboja gebėjimų neatitikties tyrimus. Kita galima analizės tobulinimo kryptis – neišnaudotas darbo skelbimų, talpinamų interneto portaluose, analizės potencialas, galintis suteikti nuolat atnaujinamos informacijos apie rinkoje paklausius įgūdžius, jų trūkumą tam tikruose sektoriuose ar profesijose. Šie žingsniai prisidėtų prie ilgalaikių strateginių prioritetų formavimo ir įgyvendinimo. 

Informacijos šaltiniai: 

Andersen, T., Feiler L., Schulz G. (2015). The role of employment service providers, Volume 4. Prieiga internetu: https://www.cedefop.europa.eu/files/2214_en.pdf  

Bertrand, O. (2004). Planning human resources: methods, experiences and practices. Second edition. UNESCO.  

Europos Komisija/EACEA/Eurydice. (2018). The European Higher Education Area in 2018: Bologna Process Implementation Report. European Education (Vol. 35, pp. 9–15). Publications Office of the European Union.  https://doi.org/10.2753/eue1056-493435029   

Heijke, H. (1996). Labour market information for educational investments. Working paper, ROA-W-1996/2E. Prieiga internetu: https://core.ac.uk/download/pdf/6908799.pdf  

Rihova, H. ir Strietska-Ilina, O., (2015). Guidelines for inclusion of skills aspects into employment-related analyses and policy formulation. Prieiga internetu:  https://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_emp/---ifp_skills/documents/publication/wcms_534308.pdf  

Tarptautinė darbo organizacija. (2015). Anticipating and matching skills and jobs. Prieiga internetu: https://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_emp/---ifp_skills/documents/publication/wcms_534307.pdf  

Projektas „Švietimo pasiūlos analizės ir vertinimo sistemos kūrimas bei diegimas“ kodu 10.1.1-ESFA-V-912-01-0004 finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Šaltinis: Vyriausybės strateginės analizės centras

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location