„Insurtech” sprendimai keičia tradicinę draudimo rinką

Finansinių technologijų („fintech“) sektorius Lietuvoje išgyvena sparčios plėtros laikotarpį. Palanki reguliacinė aplinka, auganti profesionalų bazė bei galimybė vykdyti veiklą visoje Europos Sąjungoje (ES) pritraukia į šalį gausias investicijas, leidžiančias Lietuvai neatsilikti nuo stipriausių „fintech“ šalių pasaulyje. Šis proveržis ypatingai keičia ir konservatyvumu pasižymintį šalies draudimo sektorių, kuriame besikuriantys startuoliai taiko modernius sprendimus bei tampa vis labiau pastebimi tarptautiniu mastu. 

„Fintech“ sektoriaus atstovų siūlomos paslaugos ir produktai yra labai įvairūs – investicijos, mokėjimai, skolinimasis, bankininkystė bei draudimas. Pastaroji sektoriaus subkategorija, dar vadinama „insurtech“ sąvoka, taiko inovatyvius technologijų sprendimus draudimo kontekste, siekiant teikti efektyvesnes paslaugas galutiniam vartotojui. Ši sritis aktyviai vystosi pasauliniu mastu: į ją paskutinį ketvirtį buvo investuota beveik 1,4 mlrd. dolerių.

Pastebima, kad „insurtech“ įmonės yra pajėgios mesti rimtą iššūkį tradicinėms draudimo bendrovėms. „Insurtech“ naudojamų technologinių sprendimų dėka mažėja draudimo paslaugų vertė, nes efektyvi draudimo įvykių prevencija mažina draudimo išmokų sumas, o automatizuoti sprendimai apkarpo administracinius kaštus.

Visgi, ekspertų teigimu, ši labai perspektyvi „fintech“ sektoriaus dalis Lietuvoje dar yra pradinėje gyvavimo stadijoje. Šalies „startuolio“, tarpusavio draudimo platformos „Ooniq” vadovas Aleksandras Prochorovas pastebi, kad sparčiai plėtrai koją kiša specialistų trūkumas.

„Draudimo technologijos mūsų šalyje yra patrauklios dėl prieinamų kainų bei paprastumo, tačiau kol kas ši sritis Lietuvoje dar yra embriono stadijoje. Visų pirma, jaučiama kompetencijos stoka. Draudimas yra sudėtingas verslas, todėl į „insurtech“ sritį gali žengti tik patyrę draudimo srities atstovai“, – aiškina A. Prochorovas.

Siekiant užtikrinti tolimesnę finansinių technologijų sektoriaus plėtrą Lietuvoje bei tinkamai išnaudoti jo suteikiamas galimybes, imamasi įvairių priemonių, padedančių neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su partneriais jau pusę metų vykdo ES investicinių fondų finansuojamą projektą „Finansinių technologijų inovacijų populiarinimas ir skatinimas“, o lapkričio 27-28 d. organizuoja sektoriaus atstovus vienijančią konferenciją „FinTech Inn 2019“.

„Viena ambicingiausių MITA veiklų šiais metais yra tarptautinės konferencijos „FinTech Inn 2019“, sulaukiančios milžiniško susidomėjimo iš visos Europos, organizavimas. Kartu su partneriais – Finansų ministerija, Lietuvos banku ir „Investuok Lietuvoje” – šiemet tikimės pritraukti ne mažiau kaip 3000 dalyvių iš 30 pasaulio šalių bei planuojame surengti apie 1200 B2B susitikimų“, – apie artėjančią konferenciją pasakoja MITA direktorius K. Šetkus.

Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ finansinių bei draudimo technologijų iššūkius ir galimybes aptars pasaulyje žinomi „insurtech“ sektoriaus lyderiai: įtakingiausias pasaulyje „insurtech“ srities nuomonės formuotojas Matteo Carbone, skaitmeninio draudimo ekspertas ir „InsureAbout“ įkūrėjas Timo Dreger, „Prospect Insurance Brokers Lloyds“ vadovas Simon Hogg bei kiti pranešėjai. Savo sėkmės istorijomis dalinsis ir Lietuvos „insurtech“ įmonių vadovai.

Nors Lietuvoje dar nėra pastebimas „insurtech“ įmonių bumas, čia palaipsniui kuriasi vis daugiau inovatyvias paslaugas siūlančių „startuolių“. Šioje srityje veikiančios bei tarptautiniu mastu paslaugas teikiančios įmonės siūlo naujos kartos paslaugas, kurios efektyviau patenkina individualius vartotojų poreikius ir įtraukia klientus į patį draudimo procesą.

Viena iš „insurtech” pradininkių Lietuvoje – tarpusavio draudimo platforma „Ooniq”, siūlanti išskirtinį išmaniųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių draudimą, kai rizika dalijamasi ne su visais besidraudžiančiais klientais, bet su individualiai išrinktais vartotojais. Bendruomenės principu veikiančioje platformoje jos nariai moka į bendrą draudimo fondą, iš kurio vėliau išmokamos lėšos padarytai žalai atlyginti. Šiame verslo modelyje klientų ratas plečiasi įtraukiant kuo daugiau vartotojo pasirinktų, patikimų bendruomenės narių.

„Tai pirmasis tarpusavio draudimo produktas, kuriame bendruomenės nariai į bendrą fondą mokės nuo telefono modelio priklausantį narystės mokestį – vidutiniškai po 5 Eur per mėnesį. Įvykus nelaimei, pavyzdžiui, sudužus ekranui ar sugedus baterijai, iš bendro fondo bus išmokamos kompensacijos, kurios priklausys nuo drausto telefono vertės ir padarytos žalos. Jei per narystės laikotarpį įrenginiui neatsitiks jokių žalų, bendruomenės nariai susigrąžins didžiąją dalį sumokėtų įmokų”, – pasakoja „Ooniq” vadovas A. Prochorovas.

A. Prochorovas pabrėžia, kad Lietuvos banko valdyba įvertino jų įmonės sukurtą inovaciją ir pirmiesiems leido pasinaudoti Lietuvos banko bandomąja finansinių inovacijų aplinka.

Kito „insurtech“ rinkos žaidėjo – automobilių draudimo įmonės „Ubitel” vadovo Žydrūno Andruškos teigimu, daugelis draudimo įmonių vis dar vadovaujasi tradiciniais sprendimais, tad pamatę neužpildytą nišą, startuolio kūrėjai ryžosi diegti skaitmenizuotus sprendimus ir kiekvienam vartotojui sugalvojo individualiai pritaikyti draudimo pasiūlymus, atsižvelgiant į jo vairavimo stilių.

„Klientai turi atsisiųsti programėlę, kuri per 21 dieną įvertina vairuotojo vairavimo įpročius. Per tą laikotarpį mes išsiaiškiname, kiek laiko klientas naudojasi telefonu automobilyje, ar aktyviai yra važinėjama vietose, kuriose įvyksta avarijos, ar vairuotojas dažnai viršija greitį. Tada nustatome riziką ir parenkame teisingą automobilio draudimo kainą”, – apie inovatyvią automobilių draudimo idėją pasakoja Ž. Andruška.

„Fintech Landscape in Lithuania 2018” ataskaitos duomenimis, pernai „fintech” sektoriaus dalyvių skaičius išaugo 40 proc. – nuo 117 iki 170 įmonių, o įvairiuose sektoriuose dirba daugiau nei 2,6 tūkst. specialistų.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus Kęstučio Šetkaus teigimu, jei toks augimas tęsis toliau, Lietuva netolimoje ateityje galės vadintis Europos „fintech“ centru.        

„Lietuva turi realias galimybes tapti vienu iš „fintech“ industrijos centrų Europoje ir pritraukti gausias investicijas. Tai lemia patraukli reguliacinė bei mokestinė aplinka, investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, informacinių technologijų išteklių potencialas, o taip pat – bendra verslo aplinka“,– sektoriaus perspektyvas Lietuvoje pabrėžia K. Šetkus.

Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.