Inovaciniai čekiai įgauna pagreitį: verslas nori įsigyti paslaugų iš mokslo už 2,5 mln. eurų

Viena populiariausių verslą ir  mokslą skatinančių bendradarbiavimo priemonių Lietuvoje „Inočekiai“  įgauna pagreitį. Šiais metais Mokslo, inovacijų ir technologijų  agentūrai (MITA) pateikta 121 paraiška, o verslo prašoma finansuoti lėšų  suma yra 2,5 mln. eurų. Už tokią sumą verslas siekia įsigyti įvairių  paslaugų iš mokslo ir studijų institucijų.

Daugiausiai paraiškų pateikė brandieji  inovatoriai – 76, kurie yra aktyviausi priemonės „Inočekiai“ dalyviai.  Tai įmonės, kurios jau turi patirtį vystant inovacijas ir yra  užmezgusios glaudžius ryšius su mokslu, tačiau nori ir toliau sėkmingai  plėtoti pradėtus darbus, mato tęstinumą.

„Labai svarbu, kad verslas matytų  poreikį kurti inovatyvius produktus pasitelkiant mokslo žinias.  Tendencijos yra išties geros, nes įmonės linkusios užsakyti mokslinius  tyrimus, technines galimybių studijas, noriai testuoja naujus  prototipus, išbando naujas technologijas. Užmegztos partnerystės su  mokslu tęsiamos ir tarptautiniuose projektuose ”, – sako MITA  direktorius Kęstutis Šetkus.

Pradedantieji inovatoriai, kurie tik  siekia užmegzti pirmą kontaktą su mokslu ir neturi didelės patirties  vystant inovacijas, pateikė 41 paraišką.

„Raginame dalyvauti naujas įmones,  kurioms siūloma pasinaudoti mokslo institucijų siūlomomis paslaugomis,  kurių šiuo metu daugiau nei 2000 visoje Lietuvoje. Tiems, kurie nėra  apsisprendę, kokių paslaugų reikėtų, konsultuojame ir teikiame visą  metodinę pagalbą“, – komentuoja MITA direktorius Kęstutis Šetkus.

Pagal priemonę „Inočekiai“ numatyta  galimybė gauti finansavimą įmonėms, kurios turi Europos Komisijos  suteiktą kokybės ženklą („Seal of Excellence“), dalyvavo tarptautinėje  programoje „Horizontas 2020“, bet negavo paramos priemonės „MVĮ  instrumentas“ 1 etapo (fazės) veikloms. Tokių įmonių vykdomos mokslinių  tyrimų ir inovacijų veiklos yra remiamos pagal MITA priemonę  „Inočekiai“. Šiuo metu paraiškas pateikė 4 įmonės, kurių prašoma lėšų  suma yra 142 tūkst. eurų.

Nuo augalų tyrimų iki dirbtinio intelekto sprendimų

Verslas pasitelkia mokslininkus įvairių  problemų sprendimui. Pavyzdžiui, maisto bendrovė „Liūtukas ir ko“ vykdo  tyrimus siekiant išsiaiškinti augalinio maisto žaliavų pritaikymą  koldūnų ir virtinių praturtinimui biologiškai aktyviais komponentais.  Kompanija „Benco Baltic Engineering Company" atlieka avižų dryžlige  užkrėstų augalų spektrinių savybių tyrimą. Išmaniosios technologijos  taikomas padedant nustatyti gyvūnų susidūrimą su automobiliais galimybę  ir kartu su mokslu kuriant tokio įrenginio maketą – tai atlieka UAB  „Ekostruktūra“.

Su šalies mokslininkais bendradarbiauja  tiek tradicinės pramonės (maisto, žemės ūkio), tiek inovatyvios  bendrovės, vystančios unikalias technologijas pasaulio mastu: dirbtinio  intelekto bendrovė „Oxipit AI“, žmonių srautus skaičiuojanti UAB „Sems  Technologies“, išmanųjį alkotesterį sukūrusi UAB „Inovatyvių procesų  sprendimai“, holograminių įrašų kokybę siekianti gerianti UAB „Geola  Digital“, išmaniąją nosį sukūrusi ir šiuo metu testuojanti metalų oksidų  sensorių reakciją į organinius junginius UAB „Ars Lab“.

Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.