Inovacijų spurtą versle skatina technologijų skautai

Mokslininkai ir UAB „Oxipit“ specialistai sukūrė dirbtinio intelekto algoritmą „ChestEye“, gebantį krūtinės ląstos rentgenogramoje aptikti patologinius pakitimus. Tokiu būdu medikai gali anksti pradėti specifinį gydymą, užkirsti kelią pakitimų plitimui ir progresavimui bei sumažinti kitų radiologinių tyrimų skaičių.

Ši technologija surasta projekto „InoSpurtas“ metu diskutuojant su technologijų agentu. „Oxipit“ dirbtinio intelekto (DI) technologija medicininiams vaizdams apdoroti labai perspektyvi. Bendrovė identifikavo 3 tyrimų sritis, kur tikslus patologijos nustatymas yra itin reikšmingas: vėžinių darinių, pradurto plaučio (pneumotorakso) bei tuberkuliozės.

Beje, „ChestEye“ yra pirmasis visą radiologo darbo eigą (vaizdų prioretizavimas, aprašymas, paieška) apimantis DI programinės įrangos paketas, kuriam suteiktas CE ženklas (atliktas sertifikavimas). Šis sprendimas yra sulaukęs teigiamų radiologijos ekspertų atsiliepimų ir laimėjęs keletą apdovanojimų, tarp kurių – prestižinis Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) „Health InnoStars Awards“ 2018 m. „Oxipit“ kuriami įrankiai padės medicinos ekspertams nustatyti klinikines diagnozes 30% greičiau, 95% efektyviau ir 50 % tiksliau. Tikimasi, kad atrasta technologija sukurs įmonei didelę pridėtinę vertę.

Skatinami inovacijų kūrėjai

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su partneriais – Lietuvos inovacijų centru (LIC), mokslo ir technologijų parkais bei verslo organizacijomis – vykdomas plačiausias Lietuvoje inovacijų skatinimo projektas „InoSpurtas“ yra skirtas didinti įmonių inovatyvumą ir padėti joms aktyviai plėtoti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklas. Pagal projektą įmonėms teikiamos inovacijų konsultacijos ir inovacijų paramos paslaugos. Nuo projekto pradžios, 2017 m. kovo, padedant verslui vykdyti MTEPI veiklas, paslaugos suteiktos 436 įmonėms, šioms veikloms jos deklaravo 8,56 mln. Eur išlaidų, iš kurių 7,83 mln. Eur – 2018 m. Daugiausiai įmonių konsultavo LIC (157), Šiaurės miestelio technologijų parkas (73) ir MITA (70).

„Projektui „InoSpurtas“ skirta beveik  3,9 mln. Eur, jis vykdomas iki 2020 m. kovo, tad inovatyvumą siekiančios didinti įmonės raginamos kreiptis dėl inovacijų, jų finansavimo ir paramos konsultacijų“, – ragina Silvija Šerpinskienė, projekto „InoSpurtas“ inovacijų ekspertė.

Pagal Sumanios specializacijos kryptis iki pernai metų pabaigos daugiausiai įmonių konsultuota dėl naujų  gamybos procesų ir medžiagų (108), transporto, logistikos bei informacinių ir ryšių technologijų (95), o taip pat pagal kryptis įtrauki ir kūrybinga visuomenė (69), energetika ir tvari aplinka (44), sveikatos technologijos ir biotechnologijos (38), agroinovacijos ir maisto technologijos (28).

Pasitelkė technologijų skautus

Vykdant projektą „InoSpurtas“ pagal veiklą „Technologijų brokerystė“ pirmą kartą buvo pasitelkti technologijų skautai, kurie įmonėse ieško nerealizuotų technologijų. Jiems keliama užduotis ne tik identifikuoti pagal iš anksto numatytus kriterijus atitinkančią naują technologiją ar technologinį sprendimą, bet ir surasti galimybes jas realizuoti, t. y. jas komercializuoti, parduoti, perduoti, investuoti ir pan. 2018 m. pabaigoje projekte dirbo 12 technologijos skautų, 5 skautai surado bei perdavė technologijas ir baigė darbą.

Tarp surastų 19 technologijų yra skirtų  įvairiems verslams ir pramonės šakoms, pvz., „Armuotų grunto  konstrukcijų su lanksčiais geotinklais konstrukcinis sprendinys“,  „Lanksti robotinė gamybos technologija pramonei“, „Antibakterinių savybių dangos gavybos būdas“, „Automatinė gaisro gesinimo sistema, skirta naudoti mažuose statiniuose“, „Standartinių atramų skirtingoms dantų implantų sistemoms gamybos technologija“, „Kosminio aparato „Gravisat“ gamybos technologija“.

„Siekiama, kad pasibaigus projekto „InoSpurtas“ technologijų paieškos (žvalgybos) veiklai gerokai išaugtų sudarytų technologijų perdavimo sutarčių skaičius, atsirastų galimybės kurtis naujiems gaminių, paslaugų ar procesų prototipams“, – sako Kęstutis Šetkus, projektą „InoSpurtas“ kuruojančios MITA direktorius.

Iš viso projekte planuojama surasti 70 technologijų, o perduoti – 15. Iki pernai metų pabaigos jau buvo perduota 11.

„Analizuojant projekto veiklos „Technologijų brokerystė“ iki dabar turimus rezultatus galima numatyti, kad jie bus sėkmingai pasiekti“, – pasakoja Ieva Penelytė, projekto vadovė.

Technologijų skautų patirtis

Akivaizdu, kad „InoSpurto“ rezultatams didelės reikšmės turi pasitelkti technologijų skautai. Jie ne tik yra tam tikros srities ekspertai ir išmano technologijų galimybes, bet ir suvokia verslo poreikius bei gali numatyti mokslininkų subrandintų idėjų komercializavimo kelius bei subtilybes.

Pvz., ekspertas dr. Šarūnas Skuodis turi visuotinai pripažintą geotechniko patirtį – 2016 m. Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojas biologijos, medicinos ir geomokslų srityje su darbu „Grunto savybių kaitos įvertinimas ir jos įtaka prognozuojant pagrindo elgseną“. Šiuo metu vadovauja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Civilinės inžinerijos mokslo centrui bei užima docento pareigas Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedroje. Minėta jo perduota technologija „Armuotų grunto konstrukcijų su lanksčiais geotinklais konstrukcinis sprendinys“ jau yra naudojama praktikoje.

Kitas technologijų skautas dr. Audrius Dzikevičius daugiau kaip 15 m. dirba su finansavimo pritraukimu daugiausiai inovacijų vystymo projektams, keletą metų dirbo Europos Komisijos programos „Horizontas 2020“ ekspertu. Jis verslo patarėjų įmonių, veikiančių po prekės ženklu „Eurokonsultantų grupė“ vadovas, startuolio „Moremins Ltd.“ lydintysis verslo angelas bei finansų vadovas, VGTU Finansų inžinerijos katedros lektorius bei keleto kitų bendrovių vadovas ar valdybos narys. „Greičiausiai dėl šios mano sukauptos patirties bei turimų kontaktų gavau kvietimą prisijungti prie skautų projekto“, – pasakoja jis.

Skautų vaidmuo ir užduotys

„Technologijų skauto veikla proaktyvesnė, jei ją lygintume su inovacijų vadybininku. Pastarasis ieško jam pateiktų inovacijų panaudojimo galimybių (dažniau organizacijos, kurioje dirba, lygmenyje), o technologijų skautas proaktyviai ieško rinkos potencialo turinčių naujų technologijų tiek  versle, tiek mokslo ir studijų institucijose, atlieka šių technologijų  potencialo ir pritaikymo analizę, siekia padėti jas realizuoti rinkoje“, – pasakoja technologijų agentas Deividas Vijeikis, atstovaujantis Šiaurės miestelio technologijų parką. Jis daug metų dalyvauja įvairiose inovacijų paramos infrastruktūros tobulinimo veiklose, užsiimu verslo konsultacijomis įgyvendinant inovacinius ir MTEP projektus.

Anot A. Dzikevičiaus, svarbiausios technologijų skauto užduotys – identifikuoti vystomas ar jau sukurtas inovatyvias technologijas, įvertinti jų komercializavimo potencialą ir galimybes, rasti technologiją priimančią kitą bendrovę, padėti suvaldyti reikiamų dokumentų parengimo bei pasirašymo procesą. „Technologijų skautas geba identifikuoti didelį komercinį potencialą turinčias technologijas, turi bendrą supratimą apie tam tikrus ūkio sektorius bei jame gimstančias inovacijas, turi platų reikalingų kontaktų ratą, geba sudominti ir perteikti žinias, turi reikiamų dokumentų rengimo bei teisinių žinių“, – aiškina jis.

Š. Skuodis papildo, kad technologijų skautui ypač svarbu žinoti, kokios gali būti arba yra iškylančios problemos versle, bei sekti ir suprasti rinkos tendencijas. „Jei yra perspektyva investuoti ir tobulinti darbo procesus, kurti technologijas, tuomet galima greitai rasti sprendimus bei pritaikymus, leidžiančius įmonėms padidinti savo pridėtinę vertę, o tuo pačiu ir konkurencingumą“, – akcentuoja technologijų skautas.

Kaip pasinaudoti skautų potencialu

Anot Š. Skuodžio, kartais verslas dėl nežinojimo ar menko įdirbio gali bijoti pradėti daryti kažką naujo.

„Taip pat sudėtinga pagelbėti įmonei tapti inovatyvia, jei jos vadovai galvoja tik apie šį sezoną ar  ateinančius 1–2 metus, nes įmonės neturės laiko naujų technologijų kūrimui ar inovacijoms, – teigia jis. – Tik tos įmonės, kurios mato pridėtinę vertę kuriant naujas technologijas ir žino, kiek gali padėti  bendravimas su, pvz., VGTU, dažniausiai tuo naudojasi, nes tai abiem pusėms yra naudinga. Tuomet numatomi biudžetai keleriems metams su  mokslininkais atlikti tyrimus, ištirti technologijas. Tokios įmonės žengia priekyje ir yra šiandieninio verslo lyderės.“

Projekte „InoSpurtas“ A. Dzikevičius identifikavo ir asistavo perduodant penkias technologijas. Jų spektras buvo labai platus: nuo antioksidancinio komplekso gamybos technologijos, logistikos procesų robotizavimo technologijos, apdarinių sienų izoliavimo technologijos, kosminių aparatų gamybos technologijos iki odontologinių implantų sistemų gamybos technologijos. „Sunkiausia yra nustatyti bei paaiškinti technologijos savininkams intelektinės nuosavybės vertę bei jos perdavimo išdavoje gimstančias komercines naudas, – savo patirtimi dalijasi technologijų skautas. – Dažnai technologijų savininkai nerealistiškai vertina turimos nuosavybės vertę, nes neturi verslo vertinimo pagrindų, nesupranta, kad perdavę technologiją kitiems gaus naujų galimybių vystyti kitas inovacines technologijas ir pan.“

„Daugeliui Lietuvos bendrovių  technologijų pardavimas yra nauja ir mažiau žinoma verslo rūšis, kurią kol kas užgožia produktų ir paslaugų pardavimai. Todėl viena iš pradinių technologijų agento užduočių – išaiškinti ir parodyti lietuviškai bendrovei šią galimybę,“ – akcentuoja technologijų skautas Gintaras  Labutis, LIC ekspertas.

Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.