Spalio 02 d.

Inovacijų bendruomenėje veikiantys genetikai – apie iššūkius ruošiant sporto atletus

2022-09-22 08:00 Dalintis:

Technologijų kūrėjai pastebi, kad įmonės ieško būdų įtraukti savo darbuotojus į sveikatingumą bei tvarumą skatinančias veiklas. Prie lietuviško startuolio #walk15 žingsnių iššūkio prisijungusi Kauno mokslo ir technologijų parko (Kauno MTP) inovacijų bendruomenė žingsniuodami įveikė atstumą iki Silicio slėnio ir bendrai surinko daugiau nei 24 mln. žingsnių. Vasaros pabaigoje startavęs ir mėnesį trukęs iššūkis 120 dalyvių subūrė į 25 komandas. Tarp jų – ir genetikos mokslininkų bei naujoves duomenų saugojimo DNR struktūroje Lietuvoje diegiantys pradininkai „Genomikos“ komanda, į fizinį aktyvumą pažvelgę iš sporto genetikos tyrėjų perspektyvos. 

Išaugęs judumo populiarumas

Komandos ieško naujų būdų stiprinti ryšį ir atsigręžia į tai, ką gali padaryti čia ir dabar, ką lengviausia įterpti į kasdienes rutinas. „Žingsnių iššūkių populiarumas iliustruoja kelis pagrindinius aspektus. Visų pirma, įmonės siekia inovatyvių būdų suburti savo komandą į bendras veiklas. Antra, įmonių viduje didelę svarbą pradeda užimti sveikatingumo ir tvarumo temos, leidžiančios puoselėti ne tik darbuotojų fizinį aktyvumą, bet ir emocinę sveikatą“, – pastebi startuolio #walk15 kūrėja ir vadovė Vlada Musvydaitė-Vilčiauskė. 

Iššūkyje dalyvavusi „Genomikos“ komanda – vieni iš aktyviausių dalyvių. „Po laboratorinių darbų ir įtemptų savaičių daugelis komandos narių stengiasi ištrūkti į gamtą ir aktyviai praleisti laisvalaikį. Žygiai, baidarės – net ir žiemą – išvykos į kalnus, šuoliai parašiutais, bei kitos aktyvios ar net ekstremalios veiklos yra mūsų komandos savaitgalių rutina“, – sako startuolio atstovas Ignas Galminas.

Šią vasarą tyrėjai pasauliui pristatė į DNR sutalpintą lietuvių dalininko M. K. Čiurlionio portretą. Kauno mokslo ir technologijų parke veikiantis startuolis kartu su partneriais kuria ypatingai sunkiai suklastojamą objektų žymėjimo DNR molekulėmis sistemą bei automatizuotą sprendimą, kuris padėtų nuskaityti DNR užkoduotą informaciją be specifinių žinių.

Prisidės prie sporto atletų rengimo

Genai svarbūs ir mūsų judėjimo įpročiams. Mokslininkams pasiekimai molekulinės biologijos srityje bei technologinis progresas palengvino DNR sričių, kaip manoma, turinčių įtakos fizinio pajėgumo savybėmis, paiešką. Anot „Genomikos“ tyrėjų, dabar jau žinomi 155 geno sekos variantai, susiję su elitinių sportininkų pajėgumo savybėmis. Iš jų, 93 susiję su ištvermės savybėmis, o 62 su greičio ir jėgos savybėmis. 

„Nepaisant šių pasiekimų, genetiniai fizinio pajėgumo tyrimai yra laikoma nauja tyrimų sritimi. Todėl šiuo metu sukauptos žinios yra tik pradinės įžvalgos į žmogaus fizinio pajėgumo genetinius pagrindus. Taigi, kiekvienas papildomas tyrimas yra svarbus suteikiant naujų idėjų ir gilesnį supratimą“, – sako I. Galminas.

Manoma, kad išsamiai išanalizavus žmogaus genomo dalį, atsakingą už fizinio pajėgumo fenotipus, bus galima tiksliai įvertinti individualiai įgimtus funkcinio pajėgumo skirtumus, įvertinti sportininko organizmo tinkamumą vienai ar kitai sportinei veiklai, prognozuoti jo sportinę raidą. 

Įtraukė visą bendruomenę

Įdirbis genetikos technologijų srityje teikia vilčių, kad tai prisidės ne tik gerinant sportininkų treniruočių programas. Mokslininkai įsitikinę, kad tai nulems efektyvesnį fizinio aktyvumo naudojimą lėtinių ligų prevencijai ir gydymui, nes visa tai tiesiogiai susiję su informacija apie žmogaus sveikatą, su bendra gyvenimo kokybe vyresniame amžiuje ir net gyvenimo trukme. Dėl šių priežasčių, sporto genetika nuolatos plėtojama, keliamos naujos hipotezės, ieškomi nauji fizinį pajėgumą sąlygojantys genai kandidatai.

Judumo iššūkių naudą ne tik komandoms, jų tarpusavio ryšių stiprinimui, bet ir visai inovatorių bendruomenei. Kauno mokslo ir technologijų parko direktorius Paulius Nezabitauskas pastebi, kad vaikščiojimo iššūkis prisidėjo prie naujų įpročių formavimo.

 „Didžiausios Lietuvoje startuolių bendruomenės susitelkimas bei motyvacija įtraukė ne tik stebėti, bet ir sąmoningai rinktis, kiek laiko ir kaip renkamės būti aktyvūs. Pavyzdžiui, kaip leidžiame pertraukas atsitraukę nuo kompiuterių ekranų ir pajusti vaikščiojimo naudą, kaip tai veikia nuotaiką bei didina produktyvumą. Vaikščioti yra ne tik sveika, tai suteikia impusą naujoms mintims, ugdo ištvermę, pastabumą”, – sako P. Nezabitauskas.

Nors ir komandos siekė pagrindinio tikslo, surinkti 13 mln. žingsnių, įsitraukę vaikščiotojai įveikė daugiau nei 24 mln.  Prie vaikščiojimo iššūkio prisijungę ir Kauno MTP partneriai – Kauno technologijos universiteto komanda. Programėlė #walk15 motyvuodavo kasdien fiksuoti nueitą atstumą, informuodavo apie vaikščiojimo teikiamą naudą. Aktyviausi iššūkio dalyviai per dieną nueidavo daugiau nei 44 tūkstančius žingsnių, o savaitės metu daugiau nei 200 tūkst.

Šaltinis: Kauno mokslo ir technologijų parkas

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location