Inovacijos viešajame sektoriuje: skatinti nereikia bijoti

Nors inovatyvūs viešieji pirkimai neabejotinai atveria daugybę galimybių viešajam sektoriui tapti inovacijų siekėjais ir iniciatoriais, tačiau kol kas šie pirkimai šalyje nėra plačiai paplitę. Gegužės 17 d. Lietuvos inovacijų centras kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Viešųjų pirkimų tarnyba bei Lietuvos banku organizavo renginį „Inovatyvūs viešieji pirkimai: taikymas ir poveikis“, kuriame aiškinosi, kaip paskatinti viešąsias institucijas ryžtis taikyti būtent šį pirkimų būdą ir taip prisidėti prie inovacijų kūrimo Lietuvoje.

Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Dianos Vilytės, inovatyvūs viešieji pirkimai skatina inovatyvių produktų ir paslaugų atsiradimą rinkoje, ypač tada, kai viešasis sektorius jose yra svarbus pirkėjas, tačiau laiko stoka, baimė, nenoras rizikuoti ir kompetencijų bei praktinės patirties trūkumas lemia, kad į naujoves šiame sektoriuje žiūrima skeptiškai. „Inovatyvių projektų valdymas reikalauja pažangaus organizacijos valdymo ir gerai apmokytų darbuotojų, kurie turi tiek projektų bei sutarčių valdymo, tiek ir viešųjų pirkimų įgūdžių. Be to, tam reikia ne tik pačių viešųjų pirkėjų, bet ir visos ekosistemos – politinių institucijų, priežiūros įstaigų, auditorių ir netgi žiniasklaidos – pokyčių“, – sako D. Vilytė.

Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento direktoriaus dr. Artūro Jakubavičiaus teigimu, inicijuojant inovatyvius viešuosius pirkimus lemiamas vaidmuo tenka institucijų darbuotojams. „Pirkimus inicijuoja, įgyvendina ir prižiūri žmogus, o ne organizacija, todėl labai svarbu, kad konkretus žmogus turėtų motyvacijos ir galimybių plėtoti jam kylančias inovatyvias idėjas“, – paaiškina jis. Viena vertus, tai reiškia, kad organizacijoje turi būti inovacijoms atvira kultūra, kita vertus, patys darbuotojai turėtų būti skatinami už inovacijų inicijavimą.

Renginyje kalbėję Lietuvos banko atstovai atkreipė dėmesį, kad inovacijų plėtrai viešosiose institucijos trukdo neaiškus inicijavimo procesas, paskatų išlipti iš kasdienės veiklos rėmų stoka, visą laiką „suvalgančios“ kasdienės funkcijos, biudžeto eksperimentams trūkumas, bendradarbiavimo mechanizmo institucijos viduje ir su potencialiais išorės dalininkais nebuvimas. Siekdamas pakeisti šią situaciją savo institucijos viduje Lietuvos bankas pasitvirtino Inovacijų politiką ir įsteigė Inovacijų komitetą. Dabar institucija vadovaujasi principais: drąsia pasiūlyti, atvirumas naujoms idėjoms, bendradarbiavimas su vidaus ir išorės partneriais, teisė bandyti ir klysti. Tai leido Lietuvos bankui išleisti virtualią numizmatinę monetą blockchain tinkle, įdiegti robotą automatiniams atsakymams pareiškėjams, taikyti sisteminį (angl. machine learning) mokymąsi renkant statistiką.

Kitaip tariant, norint, kad viešasis sektorius taptų tokiu pačiu inovacijų varikliu kaip verslas ar mokslas, pirmiausiai reikia keisti didžios dalies institucijų kultūrą, motyvuoti ir mokyti žmones, kurie gali tapti inovacijų skleidėjais ir iniciatoriais, bei šviesti visuomenę ir žiniasklaidą apie visuotinę inovacijų naudą.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras.