Holograminiai ženklai išlieka patikimiausia priemone popierinių pinigų apsaugai

Vis dar  nešiojamės popierinius pinigų banknotus, turime svarbių vienetinių  popierinių dokumentų – išsilavinimą pažyminčių diplomų, pasų, vertybinių  popierių. Visa tai greitu metu neišnyks, sako ekspertai, tačiau tobulės  jų apsaugai naudojami holograminiai ženklai. Apsaugines hologramas  kuriantys lietuviai pastebi, kad pažangios technologijos šiandien  leidžia sukurti gerokai sudėtingesnius raštus ir piešinius, kuriems  išteklių atkartoti neturi juodojoje rinkoje veikiantys piktavaliai.  Vienos tokių technologijų kuriamos lietuvių mokslininkų, kitos vystomos  Europos laboratorijose.

Hologramos ir kiti optiškai kintantys  elementai plačiai naudojami prekių, dokumentų, banknotų, vertybinių  popierių, intelektualinės nuosavybės apsaugai nuo klastojimo ir  padirbinėjimo. Jų kūrimui naudojamos brangios, ne vieną milijonų eurų  kainuojančios ir sudėtingos, mokslui imlios technologijos, kurios  sunkiai prieinamos potencialiems tokių priemonių klastotojams ir  padirbinėtojams. Kaune įsikūrusi UAB „Holtida“ vienintelė Lietuvoje turi saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos licenciją bei  pilną saugos priemonių gamybos technologinį ciklą: su KTU mokslininkais  dirbanti komanda sukuria originalią hologramą pradedant unikaliu dizainu ir baigiant paruoštais naudojimui holograminiais lipdukais.

„Pastaruoju metu hologramų ir kitų  optiškai kintančių difrakcinių elementų gamintojų ratas pasaulyje labai  išsiplėtė. Hologramas gamina šimtai firmų ir pati holograminės technikos  kaina santykinai sumažėjo, todėl potencialiai įvairūs gamintojai gali  pagaminti analogiškas hologramas. Dėl to, siekdami išlaikyti aukštą  apsaugos nuo klastojimo ir padirbinėjimo lygį, ėmėmės naudoti brangesnes  ir unikalesnes technologijas bei jų identifikavimo metodus. Praktiškai  neįmanoma vienam sukurti hologramą juodajai rinkai, nes reikia atlikti  daug gamybos procesų, kuriuos išmano ir vykdo savo srities  specialistai“, – sako viena iš UAB „Holtida“ komandos narių dr. Rasa Žostautienė.

Padedant Kauno mokslo ir technologijų  parkui, įsitraukusiam į tarptautinį „Interreg BSR“ projektą „Baltic  TRAM“, įmonė galėjo nemokamai pasinaudoti mokslinių tyrimų centrų  teikiamomis konsultacijomis.

Kartu su KTU Medžiagų mokslo instituto  mokslininkais, per keletą mėnesių buvo sukurtas pažangus optinis  apsaugos prietaisas, apjungiantis taškinės hologramos ir elektronų  pluošto litografijos technologijas viename gaminyje. Įmonės atstovė  sako, kad nauja šioje technologijoje yra tai, jog hologramoje  suformuotas kompozicinis vaizdas, kurio praktiškai neįmanoma atkartoti  kitomis priemonėmis.

„Mūsų užsakyto tyrimo metu vaizdo  struktūros buvo tiriamos optiniu, skenuojančiu elektroniniu ir atominių  jėgų mikroskopu. Paaiškėjo, kad elektronų pluošto litografijos metodu  eksponuotos difrakcijos gardelės pasižymi lygiais ir nekintamais  kraštais, tuo tarpu taškinės hologramos metodu suformuotų difrakcijos  gardelių keteros ir nuolydžio paviršius yra labiau nuožulnus ir nelygus.  Šiuos skirtumus gali identifikuoti tik specialią tyrimų įrangą turintys  ekspertai, tad tai užtikrina labai aukštą apsaugos lygį ir užkerta  kelią klastotėms“, – pastebi dr. R. Žostautienė.

Kasmet įmonė sulaukia 300-500 tūkst.  vienetų hologramų užsakymų, dažniausiai tokių apsaugos priemonių  prireikia Lietuvoje veikiančioms aukštosioms mokykloms ir bankams.

Projektas „Baltic TRAM“  (Transnational Research Access in Macro-Region), Nr. R.002,  įgyvendinamas Europos regioninės plėtros fondo ir Interreg Europe  programos 2014-2020 pagalba. Projekto metu kviestinėms įmonėms bus  suteiktos konsultacijos bei prieiga prie mokslinių atviros prieigos  laboratorijų ar centrų išbandyti savo idėjas ar produktus. Be to, šis  projektas atliks lyginamąją analizę nacionalinių veiksmų planų, skirtų įvertinti mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir sumanios specializacijos  strategijas, bei pateiks rekomendacijas ES politikos formuotojams.

Šaltinis: Kauno mokslo ir technologijų parkas.