Farmacijos inovacijos: nuo ožkų priešpienio iki ląstelių terapijos

Lietuviška kosmetika jau įtvirtino savo  gerą vardą  šalies rinkoje.  Ekologiški, natūralūs, veiksmingi   produktai, sukurti mokslininkų bendradarbiaujant su verslo įmonėmis,   tvirtai žengia ir į užsienio rinkas. Lietuvos ir užsienio farmacijos  kompanijas neabejotinai  sudomins ir mūsų tyrėjų kuriami ląstelių  terapijos preparatai ar biofarmacijos technologijos terapiniams  baltymams gaminti, kiti naujos kartos vaistai.

Šiose srityse daugiausia dirba Lietuvos  sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Inovatyvios medicinos centro  (IMC) mokslininkai. Pažangioms idėjoms, inovatyviems produktams lengviau  rasti investuotojų Lietuvoje ar užsienyje padeda  atviras mokslinių  tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „OPEN R&D Lietuva“,  subūręs visus šalies valstybinius universitetus,  mokslinių tyrimų  institutus,  mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus.

Lietuvos ir užsienio rinkoms

 „Kosmetikos sritis Lietuvoje labai   išplėtota. Pastaraisiais metais sukurta daug įvairių produktų. Jie  saugūs ir pasižymi natūraliomis augalinėmis medžiagomis“, -  sakė LSMU  Plėtros tarnybos vadovė Laima Matusevičienė.

 LSMU Farmacijos fakulteto tyrėjai,  bendradarbiaudami su verslo įmonėmis, kuria kosmetikos produktus   Lietuvos ir užsienio rinkoms.   Užsakovų ratas gana platus – LSMU  bendradarbiauja beveik su visais Lietuvos kosmetikos gamintojais.

Kaip pasakojo L. Matusevičienė,  pastaruoju metu pradėta bendradarbiauti ir su maisto gamintojais kuriant   funkcionalųjį maistą. Naujo tipo produktai praturtinti įvairiomis  medžiagomis,  kad labiau skatintų vieną ar kitą funkciją. Pavyzdžiui,  turėtų raminamąjį arba tonizuojantį poveikį, ir žmogus galėtų jų  nusipirkti tiesiog parduotuvėje.

 Natūrali, ekologiška, moksliškai pagrįsta

 „Iki šiol bendradarbiavome su daugiau  nei 30 verslo įmonių ir visos siekė, kad jų produktai būtų saugūs ir  kokybiški“, - pabrėžė LSMU  Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir  socialinės farmacijos katedros vedėja prof. Jurga Bernatonienė.

Pastaruoju metu kartu su „Valerijono“  vaistine Šiauliuose buvo sukurtas inovatyvus odos priežiūros rinkinys  „Razalija“.  Šios linijos produktai išskirtiniai dėl rudųjų dumblių,  koreguojančių senėjimo proceso paveiktą  grožio trikampį, t.y. akių,  nosies ir smakro sritis.

Kita „Razalijos“ produktų sudėtinė  medžiaga - taip pat biotechnologiniu būdu iš jūros planktono gaunami  ekopolisacharidai. Nustatyta, kad jie giminingi odos struktūrai ir  efektyviai stimuliuoja kolagenų ir elastinų sintezę. Produktų  antioksidaciniam ir drėkinamajam poveikiui sustiprinti panaudoti aviečių  ir gervuogių ekstraktai,  taip pat skatinantys odos atsinaujinimą.

Su „Valerijono“ vaistine  sukurtiems  produktams gaminti  naudojamos ekologiškos arba natūralios medžiagos.  Jie pažymėti Europos ekologinio sertifikavimo ženklu ECOCERT.

Dar vieną inovatyvių kosmetikos produktų  liniją LSMU mokslininkai sukūrė bendradarbiaudami  su mažąja bendrija  „Driu Beauty“. Šie produktai išskirtini tuo, kad jų gamybai  naudojami  kosmetiniai prebiotikai, visai neseniai pradėti vertinti kaip odai  naudingos medžiagos, skatinančios sveikos mikrofloros augimą. Todėl oda  tinkamai funkcionuoja, kovoja su blogosiomis bakterijomis ir neigiamu  aplinkos poveikiu.

„Inovatyvių ir žmogaus odai  naudingų  medžiagų veikimas patvirtintas moksliškai. Taip pat stengtasi naudoti  aplinkai draugiškus, gamybos procesus bei technologijas  taupančius  ingredientus“, - sakė LSMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos  katedros vedėja.

Abipusiškai naudingi

Įmonės  „Peonia Lab“ užsakymu LSMU  tyrėjai sukūrė odos priežiūros produktų nuo aknės, taip pat stipriai  maitinančių odą ir praturtintų natūraliais aliejais, prototipus. Jiems   buvo panaudota biotechnologiniu būdu gauta medžiaga iš ožkų  priešpienio. Pati įmonė nustatė, kad ši medžiaga pasižymi stipriu  veikimu prieš aknės bakterijas. Šiuo metu produktai ruošiami  komercializuoti ir diegti į rinką.

LSMU mokslininkai įmonei „SatiMed“  padėjo sukurti dantų pastos ir burnos skalavimo skysčio su kanapių  aliejumi ir ekstraktu prototipus. Įmonė pateikė savo užaugintų kanapių  sėklų aliejaus ir žiedų ekstrakto. Tyrėjai parinko technologiją, kaip  juos įterpti  į pastą ir burnos skalavimo skystį.  Netrukus produktai  bus pasiūlyti  Lietuvos rinkai. Kartu skirti tarptautinei rinkai.

„Jau ne vienus metus darnus  bendradarbiavimas su verslu parodė, kad  esame abipusiškai naudingi.  Mums įmonės padiktuoja, ko reikia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio  rinkoms, o mes galime pritaikyti naujausias mokslo žinias ir kartu su  įmonėmis gauti praktiškai taikomą rezultatą“, - patikino prof. J.  Bernatonienė.

Ląstelių terapijos platforma

LSMU Sporto instituto doktorantas,  chirurgas ortopedas Justinas Mačiulaitis pristatė kuriamus naujos kartos  farmacijos produktus - biotechnologinius ląstelių preparatus.

„Yra ligų, kurios iki šiol nėra  pagydomos įprastais vaistais. Todėl ląstelių terapija reikšmingai  papildys,  o kai kuriose srityse jau papildo esamus gydymo metodus“, -  sakė tyrėjas.

 Pažangios terapijos vaistai pirmiausia  bus skirti pacientams,  turintiems sąnarių pažeidimų arba sergantiems  inkstų ligomis. Traumos ir nusidėvėjimo (osteoartrito) pažeistai sąnarių  kremzlei gydyti kuriamas injekcinis  autologinių (paties paciento)  ląstelių preparatas. Atliktų tyrimų duomenimis, šie biologiniai  preparatai efektyviai regeneruoja kremzlės audinį.

Inkstų ligomis  sergantiems pacientams  skirtas ląstelių preparatas atkuria pažeisto inksto struktūrą ir  funkciją. Lygia greta  kuriama ląstelių terapijos platforma, skirta  įvairaus pobūdžio uždegiminės, reumatologinės, neurologinės kilmės  ligoms gydyti.

Kuo daugiau ir kuo geresnės kokybės

 „Biotechnologinių  vaistų kūrimas  pasaulyje įgauna didelį pagreitį ir svarbą.  Tokie vaistai dabar užima  25 proc.  visos farmacijos rinkos. Per ateinančius dešimtmečius turbūt   pusė  farmacijos produktų bus sukurti biotechnologijų būdu“, - sakė   IMC Projektų valdymo skyriaus vedėjas Arūnas Žebrauskas.

IMC  Biofarmacijos skyriuje atliekami  tyrimai ir kuriamos technologijos terapiniams baltymams gaminti. Pasak  A. Žebrausko,  biotechnologiniai vaistai skiriasi nuo įprastų cheminių.  Pirmiausia tam tikras žmogaus genas, koduojantis baltymą,  perkeliamas į  bakterijas arba žinduolių ląsteles. Tada mikrobai ar žinduolių  ląstelės  įkeliami į bioreaktorių ir toje terpėje gamina baltymus. Po  tam tikro gamybos ciklo iš visos biomasės atitinkamais technologiniais  būdais išgryninti baltymai dedami į ampules ir tampa vaistu, kurį galima  suleisti pacientui.

 Procesas sudėtingas, tačiau IMC tyrėjai  turi įdirbį šioje srityje ir orientuojasi būtent į  gamybos  technologijas,  kad  būtų gaunama kuo geresnės kokybės ir kuo daugiau  baltymų. Tada jie atpigtų ir technologijas apsimokėtų diegti pramoniniu  būdu.

Vienas pagrindinių IMC partnerių yra  mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras „BiotechPharma“,  vykdantis užsakomuosius vaistinių preparatų tyrimus ir gamybą. Taip pat  ieškoma partnerių užsienyje.

Egzosomomis prieš Alzheimerį

Keletas IMC skyrių dirba kamieninių  ląstelių srityje. Tokia būtų antra farmacijai skirtų IMC tyrimų kryptis.  Pavyzdžiui, viena mokslininkų grupė kuria naujus terapijos metodus  neurodegeneracinėms ligoms gydyti. Šiam tikslui bandoma panaudoti  žmogaus dantų pulpos kamieninių ląstelių egzosomas.

“Visos ląstelės išskiria egzosomas -  mikroskopines pūsleles, turinčias įvairių biologiškai aktyvių medžiagų.  Mūsų tyrimų su gyvūnais duomenimis, egzosomos efektyviai apsaugo  neuronus nuo žūties bei pagerina Parkinsono liga sergančių žiurkių  motorinę funkciją, - pasakojo A. Žebrauskas. - Senstančioje visuomenėje  daugėja Alzheimerio, Parkinsono ir kitų neurodegeneracinių ligų. Joms  gydyti ir siekiame sukurti naujos kartos vaistą. Užtektų įpurkšti į  nosį, ir egzosomos, pakliuvusios į smegenis, gydytų pažeistus neuronus.  Naujausi eksperimentai rodo, kad ši kryptis labai perspektyvi.“

Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.