ES investicijos: sukaupta patirtis atveria kelią realizuoti ateities potencialą

Skirdama dideles pajėgas koronoviruso sukeltos krizės pasekmėms suvaldyti, ES neatsižada ir į tvarumą bei pažangą nukreiptų tikslų, įgyvendindama ir savo kovos su klimato kaita tikslus, įtrauktus į Europos žaliąjį kursą. Siekti šių tikslų, pasitelkiant mokslą bei verslą, padės per besibaigiančią finansinę perspektyvą išmoktos pamokos, sukaupta patirtis.

Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) administruotos priemonės „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ bei „Eksperimentas“ buvo skirtos skatinti įmones investuoti į mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinę plėtrą (MTEP) kuriant produktų ir technologijų prototipus bei diegiant inovacijas. Dabar jau apibendrinami abiejų priemonių rezultatai ir dalijamasi gerąja jų patirtimi, tuo pačiu matant potencialą, kurį verslas dar gali realizuoti ateityje.

„Per šias priemones Lietuvos verslą pasiekę ES investicijos sutvirtino jo konkurencingumą, leido prisidėti prie šalies ekonomikos augimo kuriant inovacijas. Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos (MTEPI) – sudėtinga sritis, kurioje reikia patyrusios komandos, pagrįstų taikomųjų tyrimų žinių, aiškaus verslo plano ir gero projekto rizikų planavimo ir valdymo, kad būtų realizuota verslo nauda ir užtikrinta projektų sėkmė per sukurtų produktų, technologijų pateikimą rinkai. Tuo pačiu tai sritis, kurioje skatinant verslo bendradarbiavimą su mokslu galima pasiekti ryškaus proveržio šalies konkurencingumo augime“, – sakė LVPA direktorius Aurimas Pautienius-Želvys.

LVPA priemonę „Intelektas“ administravo nuo 2016 m. ir buvo skelbti keturi kvietimai, o „Eksperimentą“ – nuo 2019 m., ir skelbti du kvietimai. Šios dvi LVPA administruotos priemonės leido įmonėms pasitelkiant ES investicijas kurti ir diegti inovacijas pagal sumanios specializacijos prioritetus.

Šie prioritetai skirstomi į kelias stambias investicines sritis: sveikatos technologijos ir biotechnologijos (per LVPA paskirstyta beveik 80 mln. eurų ES investicijų, čia ir toliau – skaičiuojant su rezerviniu „Eksperimento“ sąrašu), nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos (per 75 mln. eurų), informacinės ir ryšių technologijos (IRT) (73 mln. eurų), energetika ir tvari aplinka (per 30 mln. eurų), agroinovacijos ir maisto technologijos (beveik 23 mln. eurų), įtrauki ir kūrybinga visuomenė (10,5 mln. eurų), išmanus, netaršus, susietas transportas (daugiau nei 16 mln. eurų).

Prioritetai augimui ir grėsmių mažinimui

Europos Komisija pabrėžia, jog klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę grėsmę Europai ir pasauliui. Siekiama, kad ES taptų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje iki 2050 m. nebebūtų išmetama grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo, taip pat nebūtų nuošalyje paliktas nė vienas žmogus ir nė viena vietovė.

Energetika, transportas, gamyba – prioritetai, bene ryškiausiai atliepiantys ES numatytus uždavinius siekti neutralumo klimato atžvilgiu. Apibendrindamas pagal investicines priemones teiktų paraiškų vertinimo patirtį, LVPA ekspertas Algirdas Vaidotas pastebėjo, kad įmonių aktyvumas energetikos ir tvarios aplinkos sritimi dar turi potencialo augti, bet ateities perspektyva rodo galimą spartų neutralaus poveikio aplinkai tikslų siekimą.

Medžiagų inžinerija, fotoninės, lazerinės, lanksčios gamybos technologijos – taip pat perspektyvi sritis. LVPA ekspertė prof. dr. Jolanta Janutėnienė pabrėžė, jog šiuolaikinių naujų medžiagų savybės bei jų gamybos technologijos, žvelgiant į numatytas ES strategijas, turi būti draugiškos aplinkai, efektyviai naudojančios energijos sąnaudas tiek jų gamybai, tiek perdirbimui. Tad erdvės naujoms idėjoms šioje srityje tikrai yra daug.

IRT ir išmanusis transportas – tarpusavyje susijusios sritys. Transporto srityje nauji IRT sprendimai leidžia kurti mažiau taršias transporto priemones ir vystyti mažiau taršius judumo įpročius. Teikiamų paraiškų vertinime dalyvavę LVPA ekspertai Gintautas Bureika ir Rimantas Jančauskas teigia, jog IRT ir transporto srities projektai tradiciškai yra populiarūs siekiant ES finansavimo, ir projektų kiekį labiau riboja skirta konkrečiai priemonei skiriama suma, bet ne idėjų trūkumas.

Tuo tarpu agroinovacijos ir maisto technologijos – pasaulyje sparčiai auganti sritis, kuriai vis daugiau lūkesčių kelia būtent vartotojai. LVPA ekspertė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto docentė Daiva Šileikienė teigė, jog teikiant paraiškas dominuoja maisto technologijos, o agroinovacijos bei inovatyvus biožaliavų kūrimas yra sudėtingesnės sritys. Vis dėlto ekspertė yra įsitikinusi, kad agroinovacijų ir ypač maisto technologijų sritis Lietuvoje artimiausiu metu tik augs.

Rimtus pokyčius šiuo metu patiria švietimas, kuris vis labiau susisieja su naujosiomis technologijomis. LVPA ekspertas, Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento direktorius Vaino Brazdeikis teigė, jog globalioje perspektyvoje skaitmeninės technologijos turi potencialią augti. Tai dar labiau paskatins sprendimai dėl COVID-19 pandemijos, lėmusios staigų persikėlimą į mokymąsi internetu.

Sveikatos technologijų ir biotechnologijų srityje, LVPA eksperto dr. Vacio Tatarūno teigimu, didžiausias mokslo, studijų institucijų bei verslo subjektų įdirbis atsiskleidžia tematikose „Pažangios taikomosios technologijos asmens bei visuomenės sveikatai“ ir „Molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai“. Tuo pačiu išryškėja žinių ir darbų trūkumas sprendžiant ankstyvos diagnostikos ir gydymo klausimus, taikant pažangią medicinos inžineriją. Pasak paraiškų vertinime dalyvavusio eksperto, šioje tematikoje matomas idėjų ir sprendimų trūkumas, pasimato ir silpnas medicinos bei inžinerijos specialistų bendradarbiavimas ligų prevencijos srityje.

Aspektai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

LVPA ekspertai taip pat pažymi, kad įmonių, kurios dėl ES investicijų kreipiasi nebe pirmą kartą, paraiškų kokybė žymiai pagerėja. Ekspertai pataria įmonėms pareiškėjoms atkreipti didesnį dėmesį į paraiškoms keliamus reikalavimus, pasitarti su aukštos kompetencijos tyrėjais, nepristatyti pasaulyje jau įgyvendintų idėjų kaip naujų, tiksliai įsivardyti, ar projekto metu bus sukuriamos naujos žinios, tinkamai suplanuoti veiklas r, sudaryti tinkamą komandą, pagrįstą biudžetą, numatyti projekto verslo viziją įvykdžius projektą. O prireikus – visada pasikonsultuoti su LVPA projektų vadovais ar ekspertais.

Pasak LVPA direktoriaus, problemomis produktų ar technologijų kūrimo projektuose vadiname nepageidaujamas situacijas dabartyje, kurios sukelia diskomfortą, stabdo pažangą, kelia susirūpinimą, dažnai slypi nepakankamos kokybės projekto planavime. O rizikomis projekto įgyvendinime vadiname nepageidaujamas situacijas ateityje, kurios gali neigiamai paveikti projektų sėkmę, t.y. trukdyti realizuoti sukurtus produktus, technologijas rinkoje. Anot A. Pautieniaus-Želvio, norint būti sėkmingu MTEPI projektuose, svarbu susikoncentruoti į įmonės rizkos valdymo kompetencijas, t.y. įvertinti ne tik pareiškėjo, tyrimų plano rizikas, galimybes bei grėsmes, bet ir produkto pateikimo į rinką rizikas. Taip pat būtinas LVPA kliento (pareiškėjo) vadovybės, savininkų įsitraukimas įvertinant MTEPI rezultatų panaudojimą ir naudas. Tinkamai parengtas verslo planas ir jame suformuluoti galimybių ir grėsmių valdymo veiksmai gali užtikrinti sklandesnį ES finansuojamų projektų įgyvendinimą.

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra įgyvendina Lietuvos verslo plėtrai ir jo tarptautiniam konkurencingumui didinti skirtas nacionalines strategijas ir programas, kryptingai padeda investuoti paramą verslui, taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, modernių technologijų diegimui, skaitmeninimui, ekologinėmis inovacijoms, atsinaujinančiai energetikai, turizmui, administruoja ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšas, užtikrina informacijos apie reikalavimus ir ES paramos paskirstymą sklaidą.

Šaltinis: Lietuvos verslo paramos agentūra