Ekspertė iš Italijos: klasterių ateitis – specializacija, paremta regioninėmis tradicijomis ir inovacijomis

Liepą Vilniuje aštuntuoju renginiu baigtas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Lietuvos inovacijų centru ir iniciatyviais Lietuvos klasteriais organizuotų tarptautinių konferencijų-kontaktų mugių ciklas.

Anot organizatorių, pagrindinis šio ciklo tikslas – surasti naujų potencialių užsienio partnerių Lietuvos klasteriams, pristatyti užsieniečiams Lietuvos galimybes, pasiekimus ir potencialą įvairiose srityse bei pagilinti klasterių koordinatorių ir narių kompetencijas aktualiomis temomis.

Paskutiniame ciklo renginyje „Future Clusters: Connected, Digital, International“ dalyvavo svečiai iš Olandijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos. Jo metu ne tik užmegztos potencialios partnerystės, bet ir apžvelgtos klasterių pasaulinės tendencijos bei perspektyvos. Viena pagrindinių renginio pranešėjų buvo italų organizacijos REI – Reindustria Innovazione (Lombardijos regionas, Italija) generalinė direktorė Ilaria Massari, turinti daugiau nei 14 metų darbo patirtį, valdant viešojo ir privataus sektorių iniciatyvas. Šiuo metu ji specializuojasi įvairių regionų poreikių nustatyme, analizuoja šių regionų mokslo pasiekimų pritaikomumą verslo ir rinkos poreikiams.

Ekspertė I. Massari sutiko pasidalinti mintimis apie šiuolaikines klasterių vystymosi tendencijas ir pasidalinti patarimais klasteriams, kuriantiems ateities strategiją bei siekiantiems efektyvinti mokslo-verslo partnerystes.

Kokios yra dabartinės pasaulinės klasterių plėtros tendencijos?

Prognozuojant tarptautiniu mastu 9 iš 10 naujų megamiestų iki 2030 m. susikurs besivystančiose rinkose. Keliame klausimą, kodėl kompanijos ir jauni talentai turėtų įsikurti naujuose megamiestuose. Tuo tarpu regionai investuos į sumanios specializacijos suderinimą su vietinėmis tradicijomis, į skaitmeninę transformaciją ir susijungimus.

Tai reiškia, kad kiekvienam klasteriui visų pirma reikia turėti aiškią ilgalaikę strategiją, suderinamą su kitų klasterių veikla.

Kokius privalumus šiuolaikiniai klasteriai suteikia savo nariams?

Buvimas kritinės masės dalimi. Klasteriai padeda įmonėms pasiekti tikslus, apie kuriuos veikdamos atskirai kompanijos net negalėtų pasvajoti. Klasterių nariai turi galimybę naudotis partnerių žiniomis ir kompetencija, be kurių augimas ir progresas būtų sunkiai įmanomas.

Be to, mokslinių  tyrimų centrai ir universitetai yra vertingas partneris ne tik dėl  žinių, bet ir žmogiškųjų išteklių. Ateities darbo jėgos kūrimas įmanomas tik glaudžiai bendradarbiaujant su universitetais ir akademinėmis bendruomenėmis.

Kokia yra klasterizacijos nauda nacionaliniu lygmeniu?

Klasteriai yra tautos tapatybės dalis. Siekiant, kad klasteriai būtų sėkmingi, jie turi būti įtvirtinti nacionalinėje ekonominėje politikoje. Inovacijų agentūros kartu su vyriausybe atlieka svarbų vaidmenį, kad sistema nuolat augtų. Klasteriai veikia efektyviai, nes yra susiję su tarptautinėmis rinkomis ir puikiai jaučia ekonominį pulsą.

Kokių pagrindinių žingsnių reiktų imtis, norint klasteryje sukurti tvirtą verslo-mokslo bendradarbiavimo platformą?

Pirmiausia reiktų dirbti ties strategija – kur ir kaip norima poziciuonuoti  klasterį pasauliniu lygmeniu. Šis žingsnis – svarbi pradžia ir turėtų apimti gilią vertės grandinių, stiprybių ir silpnybių, ambicijų ir tikslų analizę. Reikėtų išsigryninti klasterio narių ir klasterio poreikius, rinkos ir sektoriaus poreikius, augimo ir inovacijų potencialą. Šiame procese visų narių indėlis yra labai svarbus, kiekvienas analizės proceso elementas – reikšmingas.

Kokiais patarimais galėtumėte pasidalinti su klasteriais, siekiančiais efektyvios verslo-mokslo partnerystės? 

Bendradarbiavimo efektyvumas yra požiūrio ir perspektyvos klausimas. Reiktų turėti  galvoje ir tai, kad ne visos tyrimų grupės turi vienodą kiekį laiko bendradarbiavimui. Svarbiausia yra tai, kad nereikia tikėtis, jog verslo ir mokslo grupių partnerystės užsimegs ir vyks savaime. Italijoje mes primygtinai siūlome ir organizuojame partnerių paieškos sesijas, verslo ir mokslo atstovų susitikimus, kuriame tematines darbo grupes, kurios padeda vystyti tam tikrų naujų projektų idėjas ir partnerystes.

Labai  svarbu komunikuoti tiesiogiai, o ne per tarpininkus: šiuo atveju žmogiškasis faktorius turi daug įtakos. Siūlyčiau koncentruotis ties komandos formavimu ir pasitikėjimo kūrimu, kurie būtų pagrįsti aistra darbui ir smalsumu.

Renginio organizatoriai išreiškė padėką renginio partneriams ir iniciatoriams: EcoIndustria LT bei Toolas klasteriams.

Tarptautinis konferencijų-kontaktų mugių renginių ciklas finansuotas iš projekto „InoLink“ lėšų. „InoLink“ yra ES priemonės „Inogeb LT“ projektas, kurį MITA vykdo kartu su Lietuvos inovacijų centru. Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projektas ir jo veiklos yra finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: klaster.lt.