Balandžio 20 d.

Eko-inovacijos – tai ne nauja mada, o neišvengiamybė

2019-03-13 12:40 Dalintis:

Visos Europos Sąjungos narės yra įsipareigojusios ateityje pakeisti savo energetinius šaltinius į atsinaujinančius išteklius, tačiau kai kurios iš jų jau dabar gali pasigirti puikiais rezultatais. Viena ekologiškiausių valstybių Europoje Nyderlandai planuoja iki 2030 metų visiškai atsisakyti tradicinės energetikos ir naudoti tik vėjo, saulės bei kitokius atsinaujinančius išteklius. Toks Nyderlandų polinkis į išteklių tausojimą ir ekologiją palaikomas ne tik nacionaliniu, bet ir municipaliniu lygmeniu, kur kai kurios savivaldybės sugeba dar labiau išsiskirti savo „žaliosiomis“ vizijomis. Tarp tokių savivaldybių – Utrechto miestas.

Čia apsilankę Lietuvos inovacijų centro delegatai kartu su partneriais iš tarptautinio konsorciumo SUPER, siekiančio platesnio eko-inovacijų kūrimo, diegimo bei taikymo Europoje, aiškinosi, kas yra ekologiškas miesto planavimas, kaip jis veikia ir kokią naudą teikia gyventojams bei bendruomenei.

Pasak Utrechto atstovų, tam, kad miestas palaikytų ekologišką vystymosi liniją, būtinas savivaldybės ir įvairių ministerijų bendradarbiavimas kuriant ilgalaikes miesto plėtros vizijas. Negana to, verslo ir pačių miestiečių indėlis yra be galo svarbus, nes jų dalyvavimas procese leidžia skleisti žinias apie egzistuojančias inovacijas ir duoti postūmį naujoms inovacijoms kurti, kurios dar geriau atlieptų gyventojų poreikius ir problemas.

Utrechte dabar kuriamas didžiulis projektas, kuriuo bus siekiama, kad dauguma namų ir verslo atstovų naudotų saulės energiją. Visas miestas bus sujungtas į vieną tinklą, kur subjektai galės tarpusavyje dalintis jų namuose sukuriama energija. Be to, prie šio tinklo bus prijungta ir mašinų nuomos kompanija (kažkas panašaus kaip CityBee Lietuvoje). Tačiau ji bus unikali tuo, kad mašina galės ne tik pasikrauti energijos, bet ir atiduoti savosios, kai iš likusios elektros energijos savo baterijoje ji galėtų suteikti reikiamą elektros kiekį vienam gyvenamajam namui.

Norima, jog šis mašinų tinklas būtų išplėstas iki 25 000 elektrinių automobilių kaip atsvara dabar mieste gyventojų naudojamiems apie 100 000 nuosavų automobilių. Taip Utrechtas nori paskatinti gyventojus atsisakyti privačių neekonomiškų ir neekologiškų automobilių.

Planuojama, kad miesto gyventojai ateityje daugiau naudosis dalijimosi ekonomikos galimybėmis ir važiuos automobiliais tik tuomet kai tam bus išties didelis poreikis, nes mieste ir visame regione taip pat yra išvystyta daugybė kitų transporto infrastruktūrų: dviračių, traukinių, elektrinių autobusų, o automobilių judėjimas mieste daug kur yra ribojamas. Tokiu būdu norima palikti daugiau vietos viešosioms erdvėms, kad miestas būtų žalias ir gyvas.

Įdomu, kiek tokios vizijos būtų įgyvendinamos Lietuvos savivaldybėse? Nors šalyje ką tik vyko savivaldos rinkimai ir netrukus vyks antrasis merų rinkimų turas, tokiems klausimams arba ilgalaikėms ekologiško miesto plėtros vizijoms rinkimų kampanijos skyrė nepakankamai dėmesio, dažniausiai buvo koncentruojamasi į trumpalaikį problemų sprendimą.

Konsorciumas SUPER sudarytas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą „Interreg Europe“ ir yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location