Kovo 29 d.

Eko-inovacijos: pamokos ir galimybės

2020-03-31 16:05 Dalintis:

Įsipareigojimas palaipsniui pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių galioja kiekvienai ES narei. Suprasdamas šia būtinybę, Lietuvos verslas, nors ir neskubėdamas, skiria vis daugiau dėmesio aplinką tausojančioms inovacijoms diegti bei kurti. Kuriant ar vykdant ilgalaikes „žaliąsias“ vizijas, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, verta pasidomėti, kas vyksta už gimtosios šalies ribų.

Eko-inovacijų komercializaciją puoselėjančiai europinei iniciatyvai SUPER priklausantys Utrechto (Nyderlandai) bei Zelandijos (Danija) regionai pasižymi ne tik vietos, bet ir tarptautinio susidomėjusios sulaukiančiomis veiklomis. Ekologiško miesto viziją plėtojantis Utrechtas, kaip ir visa Nyderlandų karalystė iki 2030 metų siekia tapti CO2 neutraliu kraštu. Tačiau skirtingai nuo daugelio tokio mąsto ambicijų, ši – ne kalbos, o darbai. Utrechto regione veikia tiek daug įmonių, akseleratorių, paramos agentūrų, plėtros institucijų bei kitų ekologijos inovacijomis besirūpinančių organizacijų, kad valdžios institucijoms kyla iššūkis, siekiant jas sukoordinuoti bei suteikti visą reikiamą informaciją vienoje vietoje. Norėdami išlaikyti aukštą verslo susidomėjimo ekologija lygį, Utrechto regionas nuolat kuria paramos priemones smulkiam ir vidutiniam verslui. Priemonės yra nukreiptos į ilgalaikį įmonės vystymąsi, o ekologiškumo aspektas neišvengiamas jau paraiškos pildymo etape – jei įmonės veikla niekaip neprisideda prie ekologijos puoselėjimo, finansavimo ji nesulauks.

Tuo tarpu Danijos pavyzdys atskleidžia bendradarbiavimo pamokas. Suvokdami milžinišką švariųjų technologijų (angl. cleantech) potencialą ateinančiam dešimtmečiui, danai nusprendė užuot konkuravę nacionaliniu ar regioniniu mastu ieškoti partnerių ir žengti į pasaulines rinkas. Šiam tikslui inicijuota švariųjų technologijų poveikio stiprinimo programa (angl. Cleantech Impact Acceleratorsubūrė Danijos didžiausius švariųjų technologijų ir žemės ūkio klasterius, įtakingiausią Švedijos mokslinių tyrimų institutą bei tvaraus švariųjų technologijų verslo tinklą. Siekdami pritraukti kuo daugiau idėjų bei ekologijos inovacijoms pasišventusių žmonių į vieną vietą, programos sumanytojai kviečia prisijungti visus suinteresuotus startuolius bei įmones iš Danijos, Švedijos ir Norvegijos. Didžiausią dėmesį skirdami proveržio technologijoms partneriai tikisi labai greitai pradėti vystyti pasaulinio lygio eko-inovacijas.

Inovacijoms ekologijos srityje neabejinga ir Lietuva. Kovo pabaigoje Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė skirsianti dar 22 mln. eurų ES investicijų, aplinką tausojančias technologines eko-inovacijas diegiančiam verslui. Pagal eko-inovacijų diegimą ir skatinimą remiančią finansavimo priemonę „Eco-inovacijos LT+“ Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) gali investuoti į įrenginius bei technologijas, diegti švaresnės gamybos inovacijas, modernizuoti ir optimizuoti gamybos procesus, keisti žaliavas ir technologijas ekologiškesnėmis, vykdyti beatliekę gamybą ar sudaryti sąlygas pakartotiniam atliekų panaudojimui ir perdirbimui.

Įgyvendindami minėtąją tarptautinę iniciatyvą SUPER, Lietuvos inovacijų centro ekspertai, bendradarbiaudami su Ekonomikos ir inovacijų ministerija tobulino „Eco-inovacijos LT“ priemonę, siekdami, kad jos teikiamomis galimybėmis galėtų pasinaudoti kuo daugiau šalies įmonių. Finišuojantis konsorciumas SUPER siekia vystyti ir tobulinti regioninę politiką, skatinančią MVĮ kuriamų ir vystomų aplinką tausojančių inovacijų bei aplinkai palankių produktų tarptautinį komercializavimą. Konsorciumas veikia pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą Interreg Europe, veiklos finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location