EK: „Lietuvoje įgyvendinama inovacijų reforma – būtina sąlyga tvariam ekonomikos augimui užtikrinti“

Europos Komisija (EK) kiekvienais metais skelbia ataskaitas valstybėms narėms, visapusiškai išanalizuodama iššūkius jų ekonomikoms. Vertindama Lietuvos inovacijų sistemos padėtį, naujausioje ataskaitoje EK pabrėžia, jog Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) vykdoma struktūrinė inovacijų reforma yra esminė ir būtina sąlyga tvariam Lietuvos ekonomikos augimui užtikrinti. Ataskaitoje sveikinama valstybės iniciatyva siekti kuo aukštesnių technologinės pažangos rezultatų, tačiau atkreipiamas dėmesys ir į Lietuvos trūkumus, kuriuos būtina kuo greičiau spręsti norint sukurti konkurencingą ir aukštosiomis technologijomis grįstą ekonomiką.

Pasak Lietuvos inovacijų centro direktoriaus Manto Vilio, dalis iš EK įvardytų trūkumų kaip tik ir yra sprendžiami minėta inovacijų reforma, kuri, nuo jos įgyvendinimo pradžios, taip pat evoliucionavo bei tobulėjo. Ataskaitoje EK pastebi, kad pagal investicijas į MTEP veiklas, Lietuva stipriai atsilieka nuo ES vidurkio. Bendrai, investicijos į MTEP veiklas Lietuvoje siekia tik 0,9 proc. nuo BVP, o ES vidurkis yra 2,1 proc. Privataus sektoriaus investicijos Lietuvoje sudaro tik trečdalį bendros sumos, o tai siekia tik penktadalį ES vidurkio. Visgi, kaip teigia M. Vilys, vienas iš inovacijų reformos pagrindinių uždavinių kaip tik ir yra šio rodiklio didinimas: „Įgyvendinus inovacijų reformoje numatytus uždavinius, Lietuvos verslo išlaidos MTEP veikloms turėtų išaugti 1,5 karto, o inovacinę veiklą vykdančių įmonių dalis turėtų išaugti apie 7 proc.“

EK taip pat pastebi, kad Lietuvos verslo struktūra daugiausiai susideda iš žemesnės pridėtinės vertės industrijų ir paslaugų sektorių, o įmonių produktyvumo augimas po krizės yra sulėtėjęs. Ekonomika Lietuvoje išlieka reikli ištekliams, o įmonėms trūksta skaitmeninių technologijų, kurioms diegti trukdo tinkamos darbo jėgos ir kompetencijų stoka.

EK gerai vertina Lietuvos pastangas skatinant pramonės skaitmeninimą: suburta ir funkcionuoja platforma „Pramonė 4.0“, kurioje viena iš penkių  darbo grupių yra tikslinė grupė, siekianti surasti būdų, kaip spręsti skaitmeninimo specialistų ir kompetencijų trūkumą Lietuvoje. Taip pat yra parengtas Pramonės skaitmeninimo kelrodis 2019-2030 metams, kuris nubrėžia pramonės plėtros kryptis. Jo pagrindu vėliau bus atnaujinamos ir kuriamos naujos finansinės priemonės. Pasak M. Vilio, EIMIN iniciatyva parengtas kelrodis susilaukė labai gero EK ekspertų vertinimo, todėl tikėtina, kad ateityje bendroji EK analizė Lietuvos atžvilgiu gėrės.

Balandį valstybės narės Europos Komisijai turės pateikti savo nacionalinės reformų ir stabilumo arba konvergencijos programas, o gegužę EK pateiks naujas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas 2019-2020 m., kuriose bus nurodyti spręstini prioritetiniai klausimai.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras.