Gruodžio 14 d.

Dirbtinis intelektas vis labiau padeda verslui

2018-08-10 16:55 Dalintis:

Dirbtinis intelektas nebūtinai yra  robotas. Jis gali būti tiesiog kompiuterio programa.  Algoritmas,   gebantis  savarankiškai priimti sprendimus. Dirbtinio intelekto metodus  jau aktyviai taiko ir Lietuvos mokslininkai įvairiose praktinėse srityse   - nuo automatinio paviršiaus defektų aptikimo, išankstinio staklių  gedimo nustatymo iki medicinos, gynybos projektų.

Imituojant žmogaus gebėjimus

 „Populiariausia mūsų gaunama užklausa  susijusi su produktų paviršiaus defektais. Jų gali būti ant įvairių  paviršių - baldų plokštės, lino pluošto ar kokio nors audinio.  Kuriame  sistemas, kurios leidžia automatiškai aptikti tokius defektus naudojant  vaizdo kameras ir, aišku, algoritmus“, - pasakojo Kauno technologijos  universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto docentas dr. Vidas  Raudonis.

 Labai sudėtinga parašyti algoritmą,  kuris iš vaizdo pasakytų, kur yra defektas. Imituoti žmogaus gebėjimą   išskirti  kitoniškumą iš aplinkos leidžia dirbtiniai neuroniniai  tinklai. Jau maždaug šešerius metus KTU mokslininkai kuria vizualinės  kokybės inspekcijos sistemas. „Vakarų medienos grupė“ - viena didžiausių  įmonių, su kuriomis bendradarbiaujama.

Taip pat bendradarbiaujama su  tokiomis  užsienio kompanijomis kaip „Siemens“, „Klinkmann“, „Schneider Electric“.   Jų klientams teikiami pramoninių valdiklių programavimo kursai.  Įdiegtos programos valdo tam tikrus pramonės procesus, pavyzdžiui,  varškės sūrelių ar alaus gamybą. Pasak doc. V. Raudonio, be tokių  valdiklių dabar apskritai neįsivaizduojama gamyba. Jie tapo ketvirtosios  pramonės revoliucijos ašimi. Per valdiklius ateina informacija iš  apatinių gamybos sluoksnių ir perduodama į aukštesnius -  gamybos  planavimo, išteklių paskirstymo. Duomenų srautas valdiklio viduje jau  gali būti siejamas su dirbtinio intelekto sprendimais, kai reikia  atrinkti esminę informaciją, modeliuoti įvairias situacijas.

Gyvybiškai svarbūs pagalbininkai

KTU mokslininkai prieš kelerius metus  įkūrė bendrovę „Power of Eye“, kad padėtų žmonėms, turintiems negalią.  Sukurta žvilgsnio sekimo sistema leidžia asmeniui, nevaldančiam nei  rankų, nei kojų, vien akių judesiais valdyti kompiuterį ir prie jo  prijungtą prietaisą, rinkti tekstą, atlikti paprastas komunikavimo  funkcijas, jei žmogus nekalba.

Kartu su kompanija „AT Medical“ sukurtas  inkubatorius žmogaus embrionams iki 8-16 ląstelių auginti. Nevaisingumo  klinikose dirbtinai apvaisintos kiaušaląstės laikomos inkubatoriuje iki  penkių dienų, kol tampa embrionais. Naujasis įrenginys kas penkias  minutes  fotografuoja embrionus ir padeda nustatyti, kaip jie vystosi.  Embriologui nebereikia kiekvieną sykį ištraukti lėkštutės su embrionais  iš šiltos, kontroliuojamos aplinkos į vėsesnę kambario temperatūros  aplinką, kad ištirtų juos mikroskopu.

„Dirbtinis intelektas asistuoja  embriologui nestresinėje aplinkoje įvertinant embrionų gyvybines  funkcijas. Išanalizavęs iki 100 tūkst. nuotraukų,  imasi atsakomybės  pažymėti jose kritines vietas, kad embriologas atkreiptų į jas dėmesį ir  nebūtų praleista nė mažiausia detalė“, - sakė  doc. V. Raudonis apie  dirbtinio intelekto pagalbininką, jau  išėjusį  į tarptautinę rinką.

Tiksliau ir įžvalgiau

Kaip pasakojo Vytauto Didžiojo  universiteto (VDU) Informatikos fakulteto Taikomosios informatikos  katedros vedėjas prof. Tomas Krilavičius, bendradarbiaujant su  inžinerinės pramonės įmonėmis „Baltec CNC“ ir „Aedilis“ atliekami  tyrimai siekiant iš anksto nustatyti galimus staklių gedimus ir užbėgti  už akių įvairioms problemoms, susijusioms su jų eksploatacija. Sukaupta  gamybos proceso istorija stebint, kaip veikia sistemos, leidžia  nelaukiant, kol kuri nors įranga suges, pakeisti ją nauja.

Prieš kelerius metus kartu su aukštųjų  technologijų įmone „Rubedo sistemos“ sukurta unikali medicinos įranga,  skirta onkologinėmis ligomis sergančių pacientų kvėpavimo sukeltam  judėjimui kompensuoti taikant radioterapiją. Žmogui kvėpuojant, juda ir  navikas. Naujoji įranga leidžia stebėti, kaip ligonis kvėpuoja ir  kilnoti jį taip, kad būtų švitinama submilimetriniu tikslumu ten, kur  reikia. Nepažeidžiant sveikų audinių ir pasiekiant anksčiau  nepasiekiamas vietas.

Bendradarbiaujant su informacinių  technologijų įmone „Terra IT“ atliekami tyrimai siekiant padėti  parduotuvėms užsakant prekes. Kaupiama istorija, kada, kiek ir kokių  prekių perkama, priklausomai nuo oro sąlygų, metų laiko, parduotuvės  vietos. Sukauptų duomenų pagrindu kuriami metodai, leidžiantys  prekybininkams geriau numatyti, kiek ir kokių prekių užsakyti, kad jų  užtektų ir nebūtų per daug.

„Dabar aktualus dirbtinio intelekto  taikymas, susijęs su propaganda ir gynyba, - pabrėžė prof. T.  Krilavičius. – Pavyzdžiui, įvairių informacijos šaltinių stebėsena, kad  būtų galima identifikuoti, kas ir kaip skleidžia propagandą, kokias  priemones naudoja netiesiogiai diskredituoti, sukurti blogą foną.“

 Tyrimus atlieka VDU Informatikos  fakulteto, Baltijos pažangių technologijų instituto ir kitų įstaigų  mokslininkai bendradarbiaudami su NATO partneriais, dalyvaudami NATO  Mokslo ir technologijų organizacijos veikloje.

Ko žmogus nepajėgia

Vienas stambiausių planuojamų Vilniaus  Gedimino technikos universiteto (VGTU)  kartu su viena iš Lietuvos  susisiekimo bendrove rengiamų  pateikti  „Intelektas LT-2“ projektų   skirtas geležinkelių logistikos valdymui, stebėsenai ir prevencijai ir  taipogi glaudžiai susijęs su daiktų internetu. Kaip pasakojo VGTU mokslo  ir inovacijų prorektorius prof.  Antanas Čenys, daugybė jutiklių stebi  bėgių, lokomotyvų situaciją ir generuoja duomenis. Žmogus  jų nepajėgtų  apdoroti, todėl reikalingos kompiuterinės sistemos, kurios leistų  greitai daryti išvadas ir padėtų priimti sprendimus.

Panašus projektas ruošiamas pateikti su  Europoje pirmaujančia  didžiausia Lietuvoje transporto ir logistikos  kompanija.   Jos turimų krovininių automobilių srautų žmogus nebepajėgia  suvaldyti. Reikalingi dirbtinio intelekto sprendimai, kurie leistų  atsižvelgiant  į sukauptą patirtį bei  kelių situaciją prognozuoti ir  geriau organizuoti maršrutus -  kur, kada ir kaip sunkvežimiams  važiuoti.

Su Kanados įmone „Arcadia Laboratories  Inc.“ neseniai pradėtas sėkmingas projektas, skirtas atpažinti  informacinių technologijų saugos incidentus naudojant dirbtinio  intelekto metodus. VGTU mokslininkų grupė – didžiausia Lietuvoje,  dirbanti kibernetinės saugos srityje.  Įsiskverbimo detektavimo sistemai  pateikiamas didelis duomenų kiekis, kad dirbtiniai neuroniniai tinklai  galėtų mokytis ir sugebėtų aptikti pagal veikimo bruožus naujus  kenksmingus programinius kodus, įtartinus protokolus, kurie  galbūt  slepiasi bendrame tinklo sraute.

Visus šalies valstybinius  universitetus, valstybinius mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir  technologijų parkus bei atviros prieigos centrus subūręs atviras  mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „Open R&D  Lietuva“  teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir  informacinių technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų  mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės  ūkio srityse. Didžiausias Baltijos šalyse inovacijų infrastruktūros,  paslaugų ir kompetencijos tinklas, kuruojamas Mokslo, inovacijų ir  technologijų agentūros (MITA), padeda susitikti moderniausias  technologijas plėtojantiems Lietuvos tyrėjams su mūsų šalies ir užsienio  verslininkais, skatina jų bendradarbiavimą. Verslui greičiau surasti  tinkamus žmones mokslo institucijose įkurtas tinklo „Open R&D  Lietuva“ Kontaktų centras.


Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location