Didesnis dėmesys sveikatinimui – raktas į mažesnes išlaidas sveikatos apsaugai

Ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė, senėjanti visuomenė, per mažas dėmesys sveikam gyvenimo būdui bei ydingi mitybos įpročiai verčia nuolat didinti sveikatos apsaugai skiriamų biudžeto lėšų kiekį. Europos Komisijos teigimu, ateityje situacija išliks problematiška, tad siekiant efektyviai prisidėti prie gydymui skiriamų išlaidų mažinimo, būtina jau šiandien pakankamai dėmesio ir lėšų skirti prevencijai bei sveikatinimui.

„Sveiko gyvenimo būdo skatinimas ir ligų prevencija turėtų tapti sveikatos apsaugos sistemos prioritetu. Lietuva privalo kurti ir įgyvendinti nuoseklią, ilgalaikę bei skirtingas žinybas apjungiančią sveikatingumo skatinimo programą. Šiam tikslui turime pasitelkti ne vien politikos formuotojus, bet ir verslo, švietimo, žemės ūkio bei medicinos atstovus“, – sako Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą Vytenis Povilas Andriukaitis.

Vienas žinomiausių ir populiariausių sveikatinimo bei ligų prevencijos būdų – balneoterapijos (išorinio mineralinio vandens naudojimo) procedūros. Gydymas mineraliniais vandenimis yra natūralios medicinos šaka, paremta mineralinio vandens poveikiu žmonių sveikatai ir taikoma terapiniam gydymui, kuris nukreipia sveikatos priežiūrą iš gydomosios į prevencinę. Galime pasidžiaugti – Lietuvoje teikiamos paslaugos šioje srityje yra pripažįstamos tarptautiniu lygiu, sveikatos turizmo sektorius nuolat auga, gamtoje išgauname ne tik mineralinį vandenį, bet ir gydomąjį purvą, turime vieną geriausių bazių medicininei reabilitacijai Europoje bei stiprias sanatorinio – kurortinio gydymo tradicijas.

Visgi, nepaisant moksliškai pagrįsto teigiamo balneoterapijos poveikio sveikatai, Lietuvoje SPA ir sveikatinimo sektoriaus paslaugomis naudojasi tik gana siauras visuomenės ratas. Pagrindinės priežastys – lėšų bei dėmesio asmeninei savijautai trūkumas. Sanatorijų atstovai pabrėžia – norint pajusti teigiamą poveikį sveikatai, tokių procedūrų kursas turėtų trukti bent 7 dienas. Tad vis populiarėjančios savaitgalio išvykos į Birštono ar Druskininkų kurortus, daugiau malonumas nei investicija į savo sveikatą. 

„Norint plėsti šių paslaugų prieinamumo galimybes platesniam visuomenės ratui bei didinti sveikatinimo įstaigose praleidžiamų dienų skaičių, būtina kurti finansavimo schemą, įtraukiančią tiek vartotoją, tiek darbdavį bei valstybę. Turime atkreipti viešojo ir privataus sektoriaus dėmesį ir skatindami bendradarbiavimą didinti prevencijai skiriamų lėšų kiekį“, - sako Lietuvos inovacijų centro konsultantė Justė Rakštytė – Hoimian.   

Siekdamas paskatinti investicijas ir didesnį valstybės dėmesį sveikatingumui, Lietuvos inovacijų centras (LIC) organizavo renginį, kuriame kartu su užsienio bei Lietuvos ekspertais, gydytojais, politikais, reabilitacijos ir verslo atstovais ieškojo sprendimų, kaip Lietuvoje plėtoti didžiulį potencialą turintį sveikatingumo turizmą, didinti SPA ir sveikatingumo centrų prieinamumą kuo platesniam visuomenės ratui bei paskatinti įvairių Europos terminių kurortų bendradarbiavimą su Birštono ir Druskininkų kurortais.

LIC priklauso tarptautiniam konsorciumui InnovaSPA, siekiančiam parodyti, kad inovatyvių sprendimų diegimas gydymo, reabilitacijos bei terminių paslaugų sektoriuose efektyvina sveikatos apsaugą ir prisideda prie senėjančios visuomenės iššūkių sprendimo. Konsorciumas skatina naujų sveikai gyvensenai skirtų inovatyvių produktų kūrimą ir diegimą rinkoje bei tarpregioninį mokymąsi ir keitimąsi žiniomis. Konsorciumo veiklos vykdomos pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą Interreg Europe ir finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras