Kovo 08 d.

D. Bičkauskės komentaras: verslui teks dar labiau pasitempti – atkeliauja Pramonė 5.0

2021-01-22 09:53 Dalintis:

Nespėjusiems pereiti prie pramonė 4.0 principų taikymo ir įgyvendinimo teks dar labiau pasitempti. Vizionieriai ir politikai jau kalba apie pramonė 5.0 principų diegimą. Verslų laukia naujas iššūkis – sinergijos tarp žmogaus ir technologijų kūrimas ir palaikymas bei socialinių ir aplinkosauginių klausimų sprendimas. 

Pramonė 5.0. Kas tai?

Nepraėjo nė dešimt metų, kai buvo pradėta kalbėti apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, kitaip dar vadinamą Pramonė 4.0, o vizionieriai jau prognozuoja kitą revoliuciją – Pramonė 5.0. Ketvirtoji pramonės transformacija yra siejama su tokių technologijų kaip didieji duomenys, dirbtinis intelektas, daiktų internetas, robotika, 3D spausdinimas ir pan. diegimu ir plėtra, o penktojoje pramonės revoliucijoje dėmesys skiriamas žmogaus rankų ir proto sugrąžinimui į pramonę. Čia svarbiausia tampa žmogaus ir technologijų sinergija, derinant žmogaus protą ir kūrybiškumą su technologijų efektyvumu.

Pramonė 5.0 papildo esamą Pramonės 4.0 paradigmą pabrėždama mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą pereinant prie tvarios, į žmones orientuotos ir lanksčios Europos pramonės. Pramonėje 4.0 buvo akcentuojamas efektyvumas, našumas, pelningumas – įmonių savininkams artimesnės sąvokos, o Pramonės 5.0 epicentre šalia šių sąvokų atsiduria darbuotojo bei visuomenės interesai ir jų gerovė. Penktojoje pramonės transformacijoje žmogus ir mašinos ieško būdų dirbti kartu. Didžiausia prognozuojama Pramonės 5.0 pažanga yra siejama su žmogaus intelekto ir technologijų sąveika. Tikimasi, kad žmonės ir mašinos dirbdamos kartu pasieks naujus našumo, greičio ir kokybės lygius. Kartu tai leis užtikrinti ir naudą aplinkai, nes bus skiriamas dar didesnis dėmesys atsinaujinančiai energetikai ir taršos mažinimui.

Keičiasi pramonės ir visuomenės santykis

Nors naujoji pramonės transformacija dar tik skinasi kelią į politinį lygmenį, 2021 m. pradžioje Europos Komisija jau paskelbė strateginį dokumentą apie Pramonę 5.0. tokiu būdu suteikdama jai strateginį svorį. Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad Pramonė 5.0 nėra tiesiog Pramonės 4.0 evoliucija, o veikiau būdas apibrėžti, kaip Europos pramonė koegzistuoja kartu su visuomenės poreikiai, iššūkiais ir galimais sprendimais. Pramonė 5.0 ne tik papildo Pramonės 4.0 sąvoką, tačiau žvelgia gerokai plačiau – ne tik iš ekonominės, bet ir socialinės perspektyvos, apimdama ir socialinius, tvarumo bei aplinkos veiksnius.

Per dešimt ketvirtosios pramonės revoliucijos metų dėmesys buvo skiriamas skaitmeninimui ir dirbtiniu intelektu grįstomis technologijoms, kuriomis siekiama padidinti gamybos efektyvumą ir lankstumą, tačiau apie socialinę lygybę, tvarumo pricipus, žmonijos problemas visai nebuvo kalbama. Naujojoje paradigmoje tam skiriamas ypatingas dėmesys pabrėžiant mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą vystant pramonę taip, kad ji padėtų žmonijai spręsti jos problemas. Ir toliau bus skatinamas skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto technologijų diegimas, tačiau nuo šiol technologijos turės prisitaikyti prie darbuotojo, o ne atvirkščiai. Negana to, jos turės būti draugiškos aplinkai, užtikrinti tvarų vartojimą ir socialinę atsakomybę. Kitaip tariant, pramonė tampa visuomenės gerovės kūrėja plačiąja prasme.

Dėmesys darbuotojams

Pramonėje 5.0 visiškai naujas vaidmuo atitenka darbuotojui. Jis nebėra tik mašinas aptarnaujantis operatorius ar „išlaidos įmonei“, o greičiau „investicija“, leidžianti augti tiek įmonei, tiek pačiam darbuotojui. Darbdavys tampa suinteresuotas investuoti į darbuotojų įgūdžius, gebėjimus ir gerovę. Žmogiškasis kapitalas yra labiau vertinamas. Ne žmogus tarnauja technologijoms, o technologijos žmogui, jos pritaikytos prie žmonių poreikių. Darbuotojai įtraukiami į naujų sprendimų kūrimą ir diegimą.

Išgirdę apie skaitmeninių technologijų diegimą, darbuotojai dažniausiai ima baimintis dėl savo darbo vietų, tačiau Pramonės 5.0 vizijoje dar daugiau dėmesio skiriama tam, kad naujos technologijos būtų tinkamai pritaikytos, o darbo vietos taptų dar labiau įtraukios ir saugesnės darbuotojams, taip didinant pasitenkinimą darbu ir žmonių gerovę.

Remiantis Eurostat duomenimis, 2017 m. daugiausiai nelaimingų nutikimų darbo vietoje užfiksuota statybos, transporto ir sandėliavimo bei gamybos sektoriuose. Būtent pažangios technologijos šiuose sektoriuose galėtų perimti pavojingus ir sunkius darbus, taip užtikrinant saugesnę darbo aplinką ir sumažinant nelaimingų nutikimų. Ne ką mažesnį vaidmenį technologijos atlieka ir kovojant su dabartine koronaviruso pandemija, kai žmogaus sveikatai pavojingi darbai, kad ir dezinfekavimas, patikimas robotams.

Nauda pačiai pramonei

Darbuotojui nauda kaip ir aiški, tačiau kodėl Pramonė 5.0 turėtų rūpėti pačiai pramonei?

Pirma, dėl talentų pritraukimo ir išlaikymo. Akivaizdu, kad dabartinės vaikų kartos, augančios su technologijomis, poreikiai skirsis ir monotoniškas, rutininis darbas jų nebedomins. Tikėtina, kad renkantis darbovietę įmonėms nebeužteks diegti darbuotojams patrauklias naujas technologijas. Naujajai kartai rūpės įmonės socialinė atsakomybė ir aplinkosauginės iniciatyvos. 2019 metais JAV atlikta apklausa parodė, kad net 40 proc. tūkstantmečio kartos respondentų pasirinko tam tikrą darbą dėl įmonės požiūrio į tvarumą. Taigi siekiant pritraukti darbuotojus įmonės vertybės taps itin svarbiomis.

Antra, dėl efektyvaus išteklių naudojimo. Pramonėje 5.0 didelis dėmesys skiriamas energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimui ir energijos vartojimo optimizavimui, taip ne tik mažinant elektros energijos sąnaudas, gamybos kaštus ir didinant konkurencingumą, tačiau ir skiriant daugiau dėmesio poveikiui aplinkai. Pabrėžiama, kad įmonės, vartojančios mažiau elektros energijos ar vartojančios ją „žalesnę“ ir mažiau teršiančios aplinką, turėtų būti patrauklesnės vartotojui.

Trečia, dėl lankstumo. Covid-19 pandemija parodė, kaip greitai pramonė turi gebėti prisitaikyti prie naujų aplinkos sąlygų. Iki šiol prabrėžtas augantis efektyvumas yra neabejotinai naudingas, tačiau labai dažnai jis yra susijęs su mažesniu lankstumu. Didelės gamyklos labai efektyviai veikia esant stabiliai aplinkai, tačiau jos gali būti labai nelanksčios, kai dėl nenumatytų aplinkybių tenka nutraukti gamybą ar sumažinti jos mastus. Naujos technologijos, kaip modulinės gamybos linijos, nuotoliniu būdu valdomos gamyklos, naujų medžiagų naudojimas, rizikų stebėjimas realiuoju laiku ir automatizuotas jų valdymas, automatizuotas duomenų apdorojimas realiuoju laiku, gali padėti pramonei pasiekti didesnį lankstumą.

Ketvirta, dėl saugumo. Pramonė 5.0 akcentuoja ne tik žmogaus ir technologijų sinergiją, bet ir saugumą, ypač kibernetinį saugumą. Kuo lanksčiau įmonė gali pereiti nuo vienos veiklos prie kitos, kuo dinamiškesnis jos atsakas į atakas, tuo mažesnę žalą jai sukelia galimos kibernetinės atakos, o žmogaus ir technologijų bendradarbiavimas šiuo klausimu kibernetinių atakų riziką gali sumažinti iki minimumo.

Tarp vizijos ir realybės

Pramonė 5.0 yra tarsi idealaus pasaulio vizija, pagal kurią technologijos bus naudojamos ne pažangai vardan pažangos, o visuomenės iššūkiams spręsti. Technologijos pačios vystys pramonę, o žmogus galės savo protą ir energiją skirti kilnesniems tikslams: Europinės vertybėms, žmogaus teisėms ir orumui.

Tiesa, ši idėja nėra nauja. Panašių samprotavimų būta ir apie Pramonę 4.0, o kai kurios idėjos jau net ir pradėtos įgyvendinti. Įmonės, kurios diegia Pramonės 4.0 principus ir pradeda naudoti pažangesnes technologijas, dažniausiai jas diegia pamažu ir nesiekia visko automatizuoti iškart, ieškodamos balanso tarp darbuotojų ir technologijų. Negana to, inovacijomis jau dabar siekiama palengvinti žmogaus darbą, o naujų skaitmeninių technologijų diegimas susijęs ir su mažesniu energijos vartojimu. Įmonės taip pat pastebi poreikį didesniam lankstumui, ypač išryškėjusiam Covid-19 krizės laikotarpiu.

Taigi, panašu, kad net ir be išorinio postūmio Pramonei 5.0, ši transformacija ateis savaime ir taps veikiau neišvengiamybe nei vien tik galimybe.

Daiva Bičkauskė yra Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento projektų vadovė.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location