„BitDegree“ vadovas: Lietuvos IT potencialas materializuojasi

Lietuvoje turime daug aštraus proto žmonių, ieškančių, kaip realizuoti savo turimą potencialą. Kadangi įėjimo į informacinių  technologijų (IT) sritį barjerai žemi, o ekonominės galimybės didelės, natūralu, kad specialistų migracija į šią sritį vyko ir tebevyksta. O Lietuvos startuoliai, įgiję nemenką srities žinių ir patirčių bagažą, sėkmingai veržiasi įkandin pasaulinių konkurentų.

Apie Lietuvos IT potencialą ir pokyčius technologinių (tech) startuolių ekosistemoje kalbamės su švietimo platformos „BitDegree“ bendraįkūrėju ir vadovu Danieliumi Stasiuliu. „BitDegree“ mokymosi ir švietimo naujovių kategorijoje buvo pripažinta viena iš Pasaulio viršūnių apdovanojimų (World Summit Awards) skaitmeninių čempionų – geriausia naujove pasaulyje savo srityje.

Istoriškai turime daugiau IT potencialo 

Daugelyje mokslo sričių reikalingas didelis įdirbis ir ilgametė patirtis, norint ant jų statyti verslų ekosistemą. Tik 30-metį švenčianti Lietuva, palyginti su kitomis šalimis, įdirbiu daugelyje mokslo sričių atsilieka. Tiesa, kai kuriose srityse, pavyzdžiui, biotechnologijų ar lazerių, pasaulyje įsitvirtinome sėkmingai.

„Taip, šios sritys nuolat linksniuojamos žiniasklaidoje ir politikoje. Tačiau neatrodo, kad biotechnologijų ir lazerių bendruomenės toliau sėkmingai plėstųsi, gausiai kurtųsi nauji startuoliai. Galbūt jos jau pasiekusios savo limitą, sąlygojamą aplinkos veiksnių“, –  svarsto D. Stasiulis.

Tuo metu IT sektorius vis dar sėkmingai auga. Tai D. Stasiulis aiškina sektoriaus liberalumu, suprask, įėjimo į sritį barjerai gerokai žemesni: „Tapimas IT specialistu reikalauja mažiausiai investicijų. Kad IT sektorius plėstųsi, netgi nereikia valstybės investicijų. Tereikia, kad žmogus skirtų tam laiko. Taigi nieko keista, kad lietuviai, neturėję pakankamai galimybių savo srityje, persikvalifikavo. Taip iš specialybių, kur reikalingas stiprus analitinis mąstymas, ir pradėjo formuotis IT būrys“.

Pasak „BitDegree“ vadovo, IT specialistu gali būti bet kas turintis neblogus analitinius įgūdžius. Tam tikras tokių žmonių kiekis yra kiekvienoje šalyje. Tačiau, D. Stasiulio teigimu, posovietinio bloko šalyse tokių žmonių yra santykinai daugiau negu kitur pasaulyje.

„Kitur žmonės buvo labiau linkę mokytis liberalesnius dalykus, tokius kaip menas, poezija ar filosofija. Tuo metu pas mus tie patys menai, poezija, filosofija buvo užslopinti. Tokiomis aplinkybėmis daugelis rinkosi inžinerines specialybes. Taigi mes, kaip regionas, turime didesnį žmonių su stipriais analitiniais sugebėjimais kiekį. Vadinasi, ir analitinis potencialas, kurį galime konvertuoti į IT specialistus, didesnis“, – pasakoja pašnekovas.

Kaip mažiau išsilavinę piliečiai išvyko ieškoti gerai apmokamo darbo į Angliją ar Norvegiją, taip labiau išsilavinę žmonės migravo geresnio gyvenimo ieškoti į IT sektorių. Kitose šalyse tie patys specialistai puoselėtų savo karjeras toje pačioje srityje. Tuo metu pas mus jie verčiau rinkosi programavimą, kur geresnės ekonominės galimybės.

D. Stasiulis atkreipia dėmesį, kad migracija į IT vis dar vyksta: „Vis dar yra daug visuomenės spaudimo karjeros pasirinkimo klausimais. „Būk bankininku ar būk teisininku“, – iš inercijos, susiformavusios per dešimtmečius, sako mums mama ar močiutė. Dėl to vis dar daug žmonių įgyja išsilavinimą tose srityse, kur ekonominės galimybės yra ribotos. Taigi, natūralu, kad tokie žmonės linkę persikvalifikuoti“, – mano „BitDegree“ vadovas.

Tech startuolių ekosistema pereinamajame periode

Pirmiausia, kaip aiškina D. Stasiulis, kol žinių, kaip kurti internetinius verslus ir IT produktus, trūko, Lietuvoje daugiausia kūrėsi užsakomąsias IT paslaugas teikiančios (angl. outsourcing) įmonės, tokios kaip „TeleSoftas“ ar „MediaPark“.

„Kadangi turime daug protingų žmonių, galime pasiūlyti jų laiką, prisidedant prie užsienio IT produktų kūrimo. Nors tiesioginės naudos iš tų sukurtų produktų negauname, turime fiksuotą atlyginimą. Tai yra  žemesnės pridėtinės vertės grandinė, ir ji pradžiai mums puikiai tiko, siekiant suprasti, kokie yra rinkos poreikiai ir kaip viskas vyksta“, – teigia pašnekovas.

Tačiau dabar, jau sukaupus nemenką žinių ir patirčių bagažą, D. Stasiulio manymu, tyliai pereiname į antrą IT verslų ir tech startuolių vystymo etapą – vykdome mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą, kuriame naujus produktus ir juos sėkmingai komercializuojame.

„Tebeturime daug protingų žmonių, kurie dirba žemesnės, negu galėtų, kvalifikacijos darbus. Taigi turime daug potencialo įtraukti žmones į MTEP veiklą. Užsienio investuotojams čia yra galimybių klodai, nes jie savo namų rinkose dėl didelės konkurencijos prie tokio lygio talentų ir specialistų lengvai neprieina, o pas mus jie paprasčiausiai neturi pakankamai gero darbo“, – sako „BitDegree“ vadovas.

Lietuvos IT potencialas jau pradeda materializuotis. Kaip pavyzdį pašnekovas mini amerikiečių milijardinio kapitalo „Wi-Fi“ ryšio įrenginių gamintoją „Ubiquiti“, kuri savo pagrindinį MTEP padalinį prieš daug metų nusprendė įkurti Kaune. Kita sėkmės istorija – Izraelio interneto svetainių kūrimo bendrovė „Wix“, kuri padalinį Lietuvoje, kuriame irgi daugiausia vykdoma technologinė, produkto kūrimo veikla, išaugino nuo 5 iki 163 žmonių.

„Taigi šiandien jau esame sukaupę daug praktinių žinių (angl. know  how), kaip kurti internetinius produktus ir juos komercializuoti. Jau turime ir pakankamai kapitalo – dažnas IT specialistas gali sau leisti nedirbti metus, kuriant startuolį. Atrodytų, turime ir pakankamai drąsos, didėjantį visuomenės palaikymą. Tai lemia, kad vis didesnė populiacijos dalis tampa antrepreneriais, drąsiai bando kurti savo verslus. Pradedame minti konkurentams ant kojų. Manau, pasiekėme tašką, kai mūsų startuoliai pradės labai sparčiai plėstis ir reikšmingai pakels Lietuvos BVP“, – įsitikinęs D. Stasiulis.

Pašnekovas priduria, kad anksčiau tech startuolių ekosistemos plėtrą labiausiai stabdė kapitalo stoka. Viską turėjome daryti savo jėgomis. Naudotų drabužių mainų ir prekybos platforma „Vinted“ patys prisiviliojo pirmus pasaulinio lygio investuotojus į Lietuvą, 10 metų sunkiai dirbo, ir pagaliau turime Lietuvoje vienaragį. Naujienlaiškių kūrimo platforma „MailerLite“ be išorės investicijų sėkmingai augino pajamas, komandą ir pirmieji Lietuvoje pradėjo organizuoti darbines atostogas (angl. workation). Kibernetinio saugumo sprendimų bendrovė „Tesonet“ be investuotojų injekcijų įdarbino jau tūkstantį darbuotojų.

„Šių išaugusių lietuvių IT verslų istorijos – kosminės. Silicio slėnyje niekas tikriausiai nepatikėtų, kad štai taip savo jėgomis išauginome tokio lygio verslus. Jie liktų nesupratę – juk tai reiškia visai kitokį verslo plėtros greitį. O industrijos dinamika – milžiniška. Tačiau lietuviai – labai gudrūs žmonės“, – džiaugiasi D. Stasiulis.

Antroje pokalbio su „BitDegree“ vadovu dalyje aptariam IT specialistų ugdymo bei požiūrio į mokymą ir mokymąsi klausimus. Skaitykite čia.

Straipsnis originaliai publikuotas įžvalgų platformoje „Agenda“.

Pašnekovą kalbino Rūta Jadzevičiūtė.